Verslo atstovai kol kas vangiai naudojasi galimybe siekti europinės paramos dalyvavimui parodose.
Lietuvos verslo įmonės iki šiol vangiai naudojasi galimybe gauti europinę paramą pagal priemonę „Naujos galimybės“. Todėl šalies institucijos nusprendė praplėsti išlaidų, tinkamų finansuoti pagal šią priemonę, sąrašą. Tačiau verslo konsultantai abejoja, ar dėl to susidomėjimas parama šoktelės.
Trečiasis kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „Naujos galimybės“ paskelbtas šių metų vasarį. Pareiškėjams, pateikusiems paraiškas trečiojo kvietimo metu, numatyta skirti 50 milijonų litų. Šios lėšos skiriamos įmonei ir jos produkcijai pristatyti užsienyje vykstančiose parodose, kontaktų mugėse, verslo misijose. Taip pat remiamos gaminių, kuriuos planuojama eksportuoti, sertifikavimo išlaidos.
Rugsėjį ūkio ministro Rimanto Žylio įsakymu į tinkamas finansuoti išlaidas įtraukta ir paslaugų sertifikavimas. Pasak Ūkio ministerijos (ŪM) Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėjos Lauros Šebekienės, tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą papildyti paslaugų sertifikavimu nuspręsta atsižvelgus į verslininkų prašymus.
Teikti paraiškas gauti paramai pagal priemonę „Naujos galimybės“ verslininkai gali iki kitų metų sausio pabaigos. Tačiau kol kas šia galimybe verslas naudojasi vangiai.
Nuo vasario iki šiandien Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) yra gavusi apie 60 paraiškų, kuriose prašoma parama siekia tik 6,7 milijono litų. Iki šiandien LVPA įvertinusi ir nusprendusi skirti paramą trylikai projektų. Bendra šiems projektams skiriamos paramos suma siekia 1,4 milijono litų.
„Kol kas gautų paraiškų nėra tiek daug. Tačiau laiko dar turime“, – sakė LVPA Komunikacijos skyriaus vyresnioji informavimo specialistė Lina Gorbačiovienė.
Įmonėms pagal priemonę „Naujos galimybės“ skiriama ES parama gali būti nuo 15 tūkstančių iki 150 tūkstančių litų. ES lėšomis padengiama iki 55 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Tai reiškia, kad likusią išlaidų dalį turi padengti patys pareiškėjai. Verslo konsultantė Inga Dagytė–Riškė mano, kad skiriama paramos dalis pernelyg maža, todėl įmonės ir nesiveržia teikti paraiškų.
„Didelėms įmonėms, kurios daugiau eksportuoja, dėl tokios paramos yra per daug galvos skausmo. Iš ES fondų padengiamos nedidelės – skrydžių, stendų nuomos, lankstinukų gamybos – išlaidos. O šių pinigų administravimas toks pat sudėtingas, kaip ir, pavyzdžiui, milijoninės paramos. Smulkioms įmonėms šie pinigai būtų reikalingesni, tačiau jos mažiau eksportuoja“, – svarstė bendrovės „IRI verslo konsultacijos“ direktorė I. Dagytė–Riškė.
Pasak jos, verslas kur kas aktyviau naudojosi galimybe gauti paramą pagal šią priemonę ankstesnių kvietimų metu. Tačiau tuomet tinkamomis finansuoti buvo laikoma daugiau išlaidų, nei trečiojo kvietimo metu.
„Pavyzdžiui, anksčiau ES paramos lėšomis buvo galima finansuoti eksporto galimybių studiją. Vėliau tinkamų išlaidų sąrašas buvo apkarpytas, todėl ir susidomėjimas nedidelis. Verslas mieliau teikia paraiškas ten, kur galima tikėtis didesnės paramos“, – sakė I. Dagytė–Riškė.
Pirmojo ir antrojo kvietimo metu pagal priemonę „Naujos galimybės“ verslui buvo išmokėta daugiau kaip 41 milijonas litų ES paramos.
