Graikija gali negauti kitos paramos dalies, jeigu ES ir TVF inspektoriai nutars, kad šalis jos nenusipelnė.
Ambicingas euro zonos gelbėjimo planas pamažu įgauna kontūrus. Į jį žadama įtraukti dalies Graikijos skolų nurašymą, Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir bankų kapitalo didinimą. Tačiau kai kurie analitikai teigia, kad iš tokio plano nieko gero nebus – Europai reikalingi griežti ir ryžtingi sprendimai, o dėliojamas planas jų greitai priimti neleis.
Pirmuoju smuiku, kuriant naują euro zonos gelbėjimo planą, griežia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai Vašingtone. Savo ruožtu Europos vyriausybės tikisi, kad planą pavyks parengti per ateinančias 5-6 savaites, praneša britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.
Pirmoji euro zonos gelbėjimo plano dalis – 50 proc. Graikijos skolų nurašymas. Su tokia netektimi esą turės susitaikyti lėšų į šios šalies obligacijas įmerkę investuotojai. Tačiau tai paneigė Prancūzijos, kurios bankai graikams yra paskolinę milžiniškas sumas, pareigūnai.
„Tai – sumišę gandai iš Vašingtono ir Atėnų. Mes neturime informacijos apie tokius planus. Man šie skaičiai atrodo labai dideli“, – komentavo Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų komisaro atstovas spaudai Amadeu Altafaj-Tardio.
Plane, anot užsienio žiniasklaidos, taip pat numatoma šiuo metu 440 mlrd. eurų siekiantį EFSF padidinti keturis kartus. Fondas esą prisiimtų didžiąją dalį rizikos ir lėšas probleminėms valstybėms skolintų kartu su Europos centriniu banku (ECB).
Trečia plano dalis – stiprinti euro zonos bankus, kurių kapitalas pernelyg menkas, kad pakeltų galimus nuostolius.
Kritika sprendimų priėmėjams
„Geriausias dalykas būtų, jeigu tą planą būtų galima priimti kuo greičiau. O plano koncepcija nesignalizuoja, kad jis galėtų būti priimtas artimiausiu metu“, – IQ.lt komentavo Žygimantas Mauricas, „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas.
Didžiausia problema, anot jo, yra tai, kad rinkos šiuo metu labai išsigandusios. Kritusi aukso kaina esą liudija tai, kad net ir brangusis metalas nebelaikomas saugia investicija.
„Šiuo metu reikėtų greito nuraminimo. Kuo ilgiau rinkos būna neramios, tuo didesnė tikimybė, kad tie neramumai paveiks realią pasaulio ekonomiką. Kiekviena savaitė, esant tokiam neramumui, didina pasaulinės ekonominės recesijos tikimybę“, – dėstė Ž. Mauricas.
Norint nuraminti rinkas, pirmiausia esą reikėtų susitarti dėl 9 mlrd. eurų išmokos Graikijai. Taip pat, anot Ž.Maurico, situaciją pataisyti padėtų ECB, jeigu nutartų toliau supirktinėti Ispanijos ir Italijos obligacijas, ir EFSF didinimas.
„Trečias dalykas – reikėtų greičiau paskelbti privataus sektoriaus dalyvavimo Graikijos skolų restruktūrizavimo procese rezultatus. Tikėtasi, kad jie bus paskelbti rugsėjį. Tačiau, paskutiniais duomenimis, derybos tęsiasi, informacijos nėra. Todėl rinkos jaučiasi paliktos nežinioje ir dvejoja, kas bus toliau“, – sakė ekonomistas.
Jis pažėrė kritikos pareigūnams, skolų krizę sprendžiantiems daugiausia žodžiais, o ne darbais, ir delsiantiems priimti svarbiausius sprendimus: „Ši krizė kol kas yra ne bankų krizė, ne ekonominė krizė, ne finansų krizė, o politinė krizė. Politikai nesugeba susitarti dėl elementarių dalykų. Jie drumsčia vandenį, bet iš to drumstimo nieko gero neišeina“.
ES ir TVF tęs Graikijos patikrą
IQ.lt primena, kad savaitgalį G20 pareigūnai dar sykį pakartojo pažadą ryžtingai tvarkytis su finansinėmis problemomis tarptautiniu mastu. O Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos, po susitikimo su TVF vadove Christine Lagarde, pareiškė, kad Atėnai padarys viską, ką reikia, kad sumažintų milžinišką – šiuo metu apie 160 proc. bendrojo vidaus produkto – siekiantį biudžeto deficitą.
Politikų kova su skolų krize investuotojams iki šiol didelio įspūdžio nepadarė. Tai pirmadienį paliudijo toliau žemyn riedėjusios Azijos rinkos. Pagrindinis Japonijos indeksas „Nikkei“ smuko 2,2 proc., Honkongo „Hang Seng“ – 2,4 proc., o Pietų Korėjos „Kospi“ – 2,6 proc.
Šią savaitę į Graikiją grįš ES ir TVF pareigūnai, kurie patikrins, kaip šalis vykdo jai iškeltus deficito mažinimo planus.
Graikija vis dar gauna paramą iš praėjusiais metais jai skirto 110 mlrd. eurų paramos paketo. Tačiau gali negauti kitos paramos dalies, jeigu ES ir TVF inspektoriai nutars, kad šalis jos nenusipelnė. Negavusi kitos paramos dalis, Graikija savo įsipareigojimų negalėtų įgyvendinti jau kito mėnesio viduryje.
Šių metų liepą buvo sutarta dėl antro 109 mlrd. eurų paramos paketo Graikijai. Tačiau jį dar turi ratifikuoti visų euro zonos valstybių narių parlamentai.
