Palestinos vadovas Mahmoud Abbasas JT sekretoriui įteikė prašymą pripažinti Palestinos valstybę ir priimti ją į JT.
Pirmadienį Palestinos prašymas Jungtinėms Tautoms (JT) pripažinti ją kaip visateisę JT narę ir nepriklausomą valstybę turi būti pateiktas Saugumo Tarybai. Tačiau pradinis palestiniečių džiaugsmas gali būti per ankstyvas – ekspertai mano, kad Saugumo Taryboje gali net neprireikti JAV veto, nes kol kas tik 6 iš 15 Saugumo Tarybos narių tikrai balsuotų už Palestinos pripažinimą.
Diplomatai teigia, kad Palestinos prašymą pripažinti pilnateise JT nare šiuo metu užtikrintai palaiko tik šešios Saugumo Tarybos narės: Rusija, Kinija, Brazilija, Libanas, Indija ir Pietų Afrikos Respublika. Jei tik šios valstybės balsuotų už Palestinos prašymą, amerikiečiams net nereikėtų naudoti savo veto, kad užblokuotų sprendimą. Vis dėlto ekspertai mano, kad JAV neišvengs būtinybės formaliai vetuoti Palestinos prašymo, nes Izraelis ir JAV yra iš esmės izoliuoti ir dauguma JT narių nepritaria kategoriškai JAV prezidento Baracko Obamos ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pozicijai.
Vis dėlto net ir atmetus Palestinos prašymą Saugumo Taryboje palestiniečiai dar gali tikėtis „dalinio pripažinimo“ JT Generalinėje asamblėjoje. Šiam sprendimui užtektų paprastosios JT narių daugumos, kurią palestiniečiai greičiausiai užsitikrintų. Nors tai negarantuos Palestinai pilnateisės narės statuso, tačiau suteiks moralinį tarptautinės bendruomenės pripažinimą.
Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas sekmadienį pareiškė, kad tai „sukeltų rimtas pasekmes“ ir neabejotinai paskatintų Izraelio reakciją. Vis dėlto A. Liebermanas nedetalizavo, kaip į JT sprendimą galėtų reaguoti Izraelis.
Palestiniečiai prarado kantrybę
Nepaisydamas raginimų neprašyti JT pripažinimo, Palestinos vadovas Mahmoudas Abbasas penktadienį JT sekretoriui Ban Ki-moonui įteikė oficialų prašymą. Prašymu yra reikalaujama priimti Palestiną į Jungtines Tautas kaip pilnateisę narę ir pripažinti Palestinos valstybę su 1967 metų sienomis ir sostine Jeruzale.
M. Abbasas, sakydamas kalbą po to, kai įteikė prašymą, susilaukė palaikymo ir plojimų. Savo kalboje jis akcentavo, kad prarado tikėjimą Jungtinių Valstijų vadovavimu taikos derybose tarp Palestinos ir Izraelio ir dabar mato didesnę Jungtinių Tautų svarbą šiuo klausimu. Palestiniečiai yra nusivylę bevaisėmis derybomis su Izraeliu, kurios tęsiasi ne vieną dešimtmetį, ir nebemato vilties būti nepriklausomi.
„Mūsų pastangos nėra skirtos izoliuoti Izraelį ar jo veiksmus paversti neteisėtais, mūsų tikslas yra įgauti teisinį pagrindą vardan palestiniečių ir mūsų valstybės“, – sakė M. Abbasas.
Prašymas pripažinti Palestinos valstybę ir priimti ją į JT argumentuotas ir tuo, kad senieji metodai bendraujant su Izraeliu nebeveikia, jie yra nesėkmingi.
„Tai yra neįmanoma ir nepraktiška ir toliau tvarkyti reikalus (su Izraeliu – IQ.lt past.) tokiomis pat priemonėmis kaip ir ankščiau“, – nusivylimą Izraeliu pareiškė Palestinos vadovas.
Tačiau Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu teigia, kad Palestinos nepriklausomybė pakenks tiek pačiai Palestinai, tiek ir Izraelio saugumui. Jis pabrėžė kylantį pavojų dėl islamo aktyvistų iš Palestinos ir „Hamas“ islamistų Gazos ruože.
B. Netanyahu atmetė Izraelio galimybę pasitraukti iš okupuotų Palestinos teritorijų, neva tai užtikrintų taiką.
Taip pat B. Netanyahu atmetė Izraelio galimybę pasitraukti iš okupuotų Palestinos teritorijų, neva tai užtikrintų taiką. Tokį pasisakymą jis argumentavo įvykiais, kai Izraelio kariai pasitraukė iš Gazos ruožo, ten prasidėjo dar didesni neramumai ir „Hamas“ judėjimo išpuoliai Izraelyje.
„Mes negavome taikos – mes gavome karą“, – sakė Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu.
Jis išreiškė susirūpinimą Izraelio miestų, kurie yra šalia sienos su Palestina, saugumu, jei Palestina gaus nepriklausomybę. Jis mano, kad pirmas žingsnis turi būti taikos derybos ir susėdimas prie vieno stalo su Palestinos vadovais, o tik tada būtų galima aptarti valstybingumo klausimą.
Artimųjų Rytų tarpininkų ketverto narės (ES, Rusija, JT ir JAV) bandė įkalbėti Palestiną pirmiau pradėti derybas su Izraeliu ir neteikti prašymo JT sekretoriui dėl įstojimo į JT, nes JAV yra tvirtai pasiryžusi Saugumo Taryboje vetuoti šį prašymą.
JT Saugumo Taryboje yra 15 valstybių, 9 iš jų turi sutikti su prašymu ir nė viena neturi jo vetuoti, kad prašymas būtų priimtas ir įteikta rekomendacija Generalinei asamblėjai.
Toks Palestinos žingsnis gali atrodyti daugiau simbolinis nei iš tikrųjų duodantis realios naudos. Palestiniečiai nori pasaulio pripažinimo ir pranašumo prieš Izraelį ar bent jau tokių pačių teisių ir sąlygų sėdant prie derybų stalo. Tačiau tokie Palestinos veiksmai Jungtinėse Tautose gali nuvesti ir į aklagatvį, jei JAV įvykdys savo pažadą ir pasinaudos veto teise palaikydama Izraelį.
