Kalbėdamas apie darbo rinkos ir biudžeto planus, prezidentas įgyja partizaninį toną.
Praėjusią liepą JAV prezidentas Barackas Obama ir Johnas Boehneris, respublikonas Atstovų rūmų pirmininkas, kelias dienas svarstė „didžiojo susitarimo“ idėją prilaikyti išlaidas socialinėms reikmėms, kartu didinant pajamas iš mokesčių.
Toks būdas – jie trumpai vylėsi – galėtų padėti suvienyti partijas JAV deficito problemos ilgalaikio sprendimo paieškai. Tačiau, jeigu ir buvo likęs bent lašas vilties dėl tokio didelio susitarimo, jis išgaravo daugiau nei prieš savaitę.
Rugsėjo 15 dieną sakydamas kalbą Vašingtone J. Boehntaeris kategoriškai pareiškė, kad mokesčių didinimo klausimas yra nuimtas nuo derybų stalo. Po keturių dienų B. Obama pasiūlė detalų deficito mažinimo planą, kuriame siūloma simboliškai apkarpyti socialines išlaidas ir surinkti daugybę papildomų mokesčių iš turtingųjų.
Įgavęs karingumo prezidentas taip pat pažadėjo vetuoti bet kokius Kongreso mėginimus mažinti sveikatos priežiūros išmokas, jeigu kartu bus nedidindami mokesčiai pasiturintiems.
B. Obamos labiau partizaninis tonas rodo keletą dalykų. Liepos mėnesį jis ne tik regėjo realias galimybes įkalbėti respublikonus taikyti didesnius mokesčius, jam taip pat reikėjo jų balsų norint padidinti JAV skolos viršutinę ribą ir išvengti nemokumo. Šiuo metu nėra likę nei vieno, nei kito akstino.
B. Obamos liberalūs rėmėjai nerimavo, kad siekdamas didžiojo susitarimo jis paaukotų ir demokratų tradicinius prioritetus, ir jų rinkiminę sėkmę.
Dabar jie gali respublikonų opoziciją B. Obamos planui, kuriuo siūlomi ir 447 milijardai JAV dolerių trumpalaikių ekonomikos skatinimo priemonių, laikyti įrodymu, kad respublikonams labiau rūpi turtingieji, nei ekonomika.
Visuomenė yra jų pusėje: apklausos rodo daugiau paramos mokesčių didinimui, ypač jeigu mokesčiai skirti turtingiesiems, nei tiesiog išlaidų mažinimui.
B. Obamos planas per ateinantį dešimtmetį iš viso sumažinti 4,4 trilijono JAV dolerių deficito dera su įstatymų leidėjų ir idėjų kalvių siūlytomis schemomis. Plane yra ir 912 milijardų JAV dolerių sumažinimas iš diskrecinių išlaidų, dėl kurių kasmet nutaria Kongresas. Dėl to buvo susitarta nuo federalinio nemokumo rugpjūtį apsaugojusiame plane.
Deja, B. Obamos standartai nepasiekė kitų pasiūlytų planų standartų.
Tarp jo siūlomų taupymo priemonių yra 1,1 trilijono JAV dolerių išlaidos karinėms operacijoms Irake ir Afganistane, kurios ir taip nebūtų buvusios skirtos. Jis taip pat priskaičiuoja 886 milijardus JAV dolerių, kurie bus sutaupyti nepratęsus ankstesnio prezidento George’o Busho sprendimo sumažinti mokesčius labiausiai pasiturintiems namų ūkiams.
Tačiau fiskalinė komisija, kurią B. Obama pats paskyrė praėjusią vasarą, net ir vertindama, kad šios abi taupymo priemonės bus įgyvendintos, papildomai pasiūlė mažinti deficitą 4 trilijonais JAV dolerių. Komisijos siūlymas pradėtų ridenti nacionalinę skolą į nuokalnę, o B. Obamos planas ją tik stabilizuotų 73 procentų lygyje 2021 metais. B.Obama savo plane tesiūlo 577 milijardus JAV dolerių tikrai naujų išlaidų mažinimo priemonių.
Daug iš jų yra pagirtinos: ūkininkams daugiau nebereikia didelių subsidijų, o valstybės tarnautojai bei veteranai privalo prisidėti daugiau prie jų pensijų išmokų. Tačiau B. Obama nepaliečia socialinės apsaugos (pensijų) ir tiktai apkarpo programas „Medicare“ ir „Medicaid“, teikiančias sveikatos apaugos paslaugas vyresniesiems ir neturtingiesiems. Tai yra didžiausi JAV ilgalaikį deficitą didinantys veiksniai.
Mokesčių srityje B. Obama kartu susegė krūvelę ankstesnių pasiūlymų: mokesčių lygio pasiturintiems sugrąžinimas buvusio prieš G. Busho sumažinimą 2001 metais, mokesčių nuolaidų savivaldybių obligacijų palūkanoms, būsto paskolų palūkanoms ir labdarai apribojimas.
Jis pasiūlė naują „Buffetto” mokestį, pavadintą milijardieriaus investuotojo vardu, protestavusio prieš neteisybę, kad jis moka mažesnius mokesčius nei jo sekretorė.
Kiekvienam, uždirbančiam daugiau nei vieną milijoną JAV dolerių per metus, reikėtų mokėti mokesčius lygius mokamiems viduriniosios klasės. Tačiau yra visiškai neaišku, kaip šis pasiūlymas bus įgyvendintas.
Respublikonai apkaltino B. Obamą keliant klasių kovą. Jis atsakė, kad „tai – ne klasių kova. Tai – matematika. Pinigai turės iš kažkur atplaukti“. Tačiau tai nesąžininga. Matematika reikalauja, kad reikia rasti daug pinigų, o ne kad jie turėtų būti rasti pas 2 procentus turtingiausių piliečių, ar kad B. Obama turėtų laikytis pažado nedidinti mokesčių 98 proc. namų ūkių.
Ir milijardieriai, ir sekretorės tikrai turės mokėti daugiau mokesčių. Rekordiniai deficitai jau seniai pakeitė 2001 metais buvusį perteklių. Didele dalimi tai lėmė G. Busho visuotinai mažinti mokesčiai.
Tačiau B. Obama imasi reikalo gremėzdišku būdu.
Apsvarstykime tuos milijardierius, kurie, pasak jo, turėtų mokėti daugiau. Pasak nepartinio tyrimų dalinio „Tax Policy Centre“, tokių yra 433 tūkst. arba 0,3 procento visų mokesčių mokėtojų. Vidutiniškai jie federaliniam pajamų ir atlyginimų mokesčiais sumoka apie 20 procentų pajamų, kai vidutinis mokesčių mokėtojas moka 11 procentų. Tačiau tik kiek mažiau nei ketvirtadalis milijardierių moka tiek pat arba mažiau nei vidutinis mokėtojas. Šį fenomeną lemia beveik vien mažiau apmokestinamas kapitalo prieaugis ir dividendai.
Gerokai efektyvesnis būdas surinkti mokesčius būtų tikra mokesčių reforma. Reikėtų palikti ar sumažinti ribines mokesčio normas, tuo pat metu apriboti mokestines lengvatas, mokesčių atskaitymus ir sumažinimus, kurie šiuo metu kainuoja apie vieną trilijoną JAV dolerių per metus, įskaitant ir mažesnį mokestį kapitalo prieaugiui ir dividendams.
Tai paverstų mokesčių sistema efektyvesne ir taip padidintų našumą. Sunkesnė mokesčių našta persikeltų tiems turtingiesiems, kurie neproporcingai turi naudos iš šių išimčių. Šios išimtys paaiškina W. Buffeto mažesnį nei sekretorės apmokestinimą. Mažesnis pelno mokestis atsvertų didesnių mokesčių už kapitalo prieaugį ir dividendus žalą.
B.Obamai nepavyks dabartinės formos plano patvirtinti Kongrese. Tačiau jis galėtų būti sandorių sudarymo katalizatoriumi. Iš dvylikos narių sudarytas Kongreso „superkomitetas“ turi iki lapkričio 23 dienos rasti būdus sumažinti deficitą 1,5 trilijono JAV dolerių. Jeigu jam nepavyks arba Kongresas nepriims jo rekomendacijų, tai 2013 metais automatiškai bus iš gynybos ir kitų išlaidų „nukirpta“ 1,2 trilijono JAV dolerių. Nė viena pusė to nenori.
Nervingai nuomonių apklausas stebintys respublikonai susitarimo gali trokšti labiau nei apsimeta. Mokesčių reforma ir kai kurios B. Obamos pasiūlyti išlaidų mažinimo priemonės gali būti tokio susitarimo dalimi. Galbūt nebebus didžiojo susitarimo, bet galėtų būti pasiekti keli mažesni.
