Policija dažnai kviečiama į šeiminius konfliktus, bet retai gauna sumuštų moterų pareiškimus. Smurto aukoms vilties sulaukti realios pagalbos suteikė Seimo palaimintas Apsaugos nuo smurto įstatymas, tačiau pareigūnai teigia nelabai įsivaizduojantys, kaip reikės jį įgyvendinti praktiškai.
Panevėžio Šeimos namai – vienintelė įstaiga mieste ir rajone, kur gali prisiglausti smurtą patyrusios moterys su vaikais, dabar sausakimši.
Anksčiau kambaryje moterys gyveno po vieną, dabar tenka jį dalintis dviese. Visos 20 vietų motinoms ir vaikams užimtos. Priimti naujų gyventojų, dėl kurių vis beldžiasi į duris socialiniai darbuotojai, įstaiga šiuo metu neturi galimybių.
Jau po trijų mėnesių Šeimos namai turėtų ištuštėti. Nuo gruodžio 15 dienos įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, pagal kurį smurtautojui bus galima nurodyti išsikraustyti iš namų, moterims nebeturėtų reikėti bėgti iš namų ir kur nors ieškoti prieglobsčio.
Tačiau Šeimos namų ir Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė Marija Zabulionienė teigia, kad iš tiesų viskas liks kaip buvę – kaip ieškojo prieglobsčio vyrų ir sugyventinių mušamos moterys, taip ir ieškos.
Ji – viena iš daugelio, kuriems vienaip ar kitaip tenka susidurti su smurto problema šeimoje, labai suabejojusių, kad įstatymas realiai veiks.
Praėjusią savaitę Seimo Žmogaus teisių komitete svarstant, kaip pasiruošta įgyvendinti šį įstatymą, paaiškėjo, jog yra daug spragų, kurios vargu ar bus užpildytos iki gruodžio vidurio.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar nesudarė darbo grupės, turinčios parengti įstatyme numatytą Specializuotų pagalbos centrų programą. Neaišku, ar jie dirbs visą parą, ar tik dienos metu, bendradarbiaus su jau kai kur veikiančiais krizių centrais, ar dirbs savarankiškai. Tokių centrų veiklai kol kas nenumatyta ir pinigų.
Žmogaus teisių komiteto narė, viena iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo iniciatorių Dalia Kuodytė sunerimusi, kad įstatymas praktiškai neveiks nei šiais, nei kitais metais.
„Vyriausybė išleido nutarimą, kuriame aiškiai įvardyta, kad finansuoti pagalbos teikimo programą galvojama tik nuo 2013 metų. Tai, ką mes vakar išgirdome Žmogaus teisių komitete, šokiravo“, – pareiškė ji.
Pagal įstatymą, specializuoti pagalbos centrai turėtų teikti psichologinę ir teisinę pagalbą.
Nukentėjusiajam, nesvarbu, moteris tai ar vyras, nereikėtų blaškytis ieškant pagalbos. Jis liktų savo namuose. Apsilankiusi specializuoto centro darbuotoja paaiškintų, kokias paslaugas ir kur gali gauti smurto auka.
Policija irgi sutrikusi, nes įžvelgia prieštaravimų tarp Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir kitų teisės aktų.
Pavyzdžiui, dabar įstatymai numato, kad turi būti sumušto asmens, kuriam nesunkiai sutrikdyta sveikata, pareiškimas. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme parašyta, kad smurtą patyręs asmuo skundo neteikia.
„Matome didelių problemų šio įstatymo įgyvendinime, kadangi šis įstatymas, mūsų manymu, priimtas skubotai. Mūsų manymu, jis prieštarauja kitiems teisės aktams, tai yra Baudžiamajam kodeksui ir Baudžiamojo proceso kodeksui, šių įstatymų nuostatoms“, – Žmogaus teisių komitete viešai pareiškė Policijos departamento valdybos Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus viršininkas Tomas Babravičius.
Panevėžio apskrities VPK atstovė spaudai Regina Bučinskienė patikino, kad dėl naujojo įstatymo įgyvendinimo praktikoje kyla daug klausimų, bet kol kas mažai atsakymų.
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite rugsėjo 26 d. „Sekundėje“.






