Klaipėdos uostas keleivių ir krovinių terminalo statybai iš ES tikėjosi gauti 47 milijonus litų.
Klaipėdos uostas iki šiol nesulaukia Europos Komisijos (EK) sprendimo, ar bus skiriama struktūrinė parama jau pradėtam projektui – Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybai. EK nusprendus neigiamai, uostui tai reikštų 47 milijonais litų didesnes išlaidas. Tačiau uosto direkcija tvirtina, kad tai nesukliudytų įgyvendinti kitų projektų.
Krantinių ir prieplaukos statybos rėmimui iš ES koją kiša tai, jog būsimo terminalo teritorija dar prieš pradedant projektą buvo išnuomota privatininkui – UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“. Ši bendrovė yra ir būsimojo terminalo operatorė.
Dėl to uosto direkcija jau bent keturis kartus aiškinosi EK, kuri tebesvarsto, ar skirti paramą terminalo projektui. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) atstovė spaudai Geda Mikaločienė tvirtino, jog EK turės priimti principinį sprendimą dėl paramos tokiais atvejais skyrimo. „Panaši situacija yra susiklosčiusi ir Latvijoje. Taigi jei EK nuspręs skirti paramą mūsų projektui, turės duoti pinigų ir latviams“, – sakė G. Mikaločienė.
Pasak KVJUD ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, sprendimą skirti paramą stabdo ne tik tai, kad iš pradžių atsirado žemės nuomininkas, o tik tada buvo pradėtas projektas.
„Žemę privatininkui uostas išnuomojo tokiu būdu, kurį EK traktuoja kaip valstybės pagalbą verslui. EK teigimu, žemė turėjo būti išnuomota arba atviro konkurso būdu, arba atlikus turto vertinimą. Tačiau mes negalėjome to padaryti, nes pastatai, esantys tame žemės sklype, priklauso privatininkui – tam pačiam, kuriam vėliau ir išnuomota žemė“, – aiškino M. Armonaitis.
Nutraukti ilgalaikės žemės nuomos sutarties KVJUD su nuomininku neketina. Tai esą kainuotų pernelyg brangiai, be to, nuomininkas yra mokus. Galimybės perimti žemę visuomenės poreikiams taip pat nebuvo svarstoma.
Todėl iki šiol į terminalo projektą investuotos tik savivaldybės lėšos – apie 10 milijonų litų. „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ iš savo kišenės apmokėjo projektavimo darbus. Su terminalo infrastruktūros rangove – bendrove „Latvijas tilti“ – pernai pasirašyta beveik 112,5 milijono litų vertės sutartis.
M. Armonaitis tvirtino, kad uostas spėja laiku atsiskaityti su rangovais. Pasak jo, KVJUD pajėgtų ir vien savo lėšomis įgyvendinti šį projektą. Tačiau negavus planuotos 47 milijonų litų paramos iš ES fondų, tektų iš naujo spręsti kitų uosto vykdomų projektų finansavimą.
„Tiesioginės grėsmės nė vienam projektui nebūtų, mes jų nestabdytume. Tiesiog mums tektų skolintis pinigus iš banko“, – sakė M. Armonaitis.
Bendrovė „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ šiuo pavadinimu Juridinių asmenų registre įregistruota 2005 m. Anksčiau jos pavadinimas buvo „Nosba“, o nuo 1998-ųjų ji veikė pavadinimu „Transfosa“. 2004-aisiais bendrovės valdymą perėmė koncernas „Achemos grupė“. Bendrovė pastatus krantinės teritorijoje, dėl kurių vėliau jai buvo nuspręsta išnuomoti ir žemės sklypą, įsigijo po 1990-ųjų.
Pradėti terminalo statybas dar nesulaukus ES paramos skyrimo šiemet pavesta susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu. Tačiau, kaip jau rašė IQ.lt, šį mėnesį KVJUD pagrasino stabdyti terminalo statybos darbus, jei terminalo operatorė nepasirašys dvišalės sutarties ir jei neatsiras su DFDS konkuruojanti laivybos bendrovė.
