Rudenį virusai suaktyvėja, o kartu su jais – ir mūsų išradingumas: vieni griebiasi česnako, kiti bėga kilometrus, treti lenda į upę net žiemą, o dar kiti tiesiog stengiasi nesipykti ir išlaikyti gerą nuotaiką.
Šįkart panevėžiečių klausėme, ką jie daro, kad ligos kuo rečiau belstųsi į duris. Atsakymuose – ir vaikystės prisiminimai, ir senolių receptai, ir labai skirtingos sveikatos filosofijos.
Nuo Sibiro grūdinimo iki namuose maltų sėklų mišinio, nuo maudynių eketėje iki… didelės meilės česnakui.
Žodžiu, kiek žmonių – tiek imuniteto stiprinimo receptų.
Vėjūnė VAMBUTIENĖ
Holistinės gyvensenos mentorė, penkių vaikų mama
Kad rudenį šeima turėtų stiprų imunitetą, ruošiuosi ištisus metus.
Kadangi dirbu šioje srityje, labai gerai žinau, kad imunitetas nėra koks nors atskiras žmogaus elementas, o gerai jo veiklai įtakos turi organizmo visuma. Tad sveikata rūpinuosi tikrai atidžiai.
Nėra vieno patikimo ginklo nuo virusų, bet artėjant rudeniui tikrai daug dažniau vartojame gryną česnaką. Puikiai pamenu, kaip dar vaikystėje tėvai mums ant duonos riekės užtepdavo sviesto ir dėdavo smulkiai pjaustyto česnako.
Papildomai visus metus vartoju būtinąsias omega-3 rūgštis.
Taip pat gerokai daugiau judu. Prisijungiau prie judumo iššūkio, o tai skatina automobilį pakeisti į žingsnius. Tai vienareikšmiškai tikrai prisideda ir prie didesnio atsparumo virusams.
Rimčiau esu sirgusi beveik prieš šešerius metus, su temperatūra ir kitais peršalimo negalavimais. Po to karto ypač daug dėmesio pradėjau skirti sveikatai. Labai stipriai pasikeitus mano gyvensenai, su ligomis, tfu tfu tfu, nebesusiduriu. O jei ir užklumpa sloga, baigiasi per 2–3 dienas.
Pamenu, vaikystėje senelis visada suduodavo pelyno, užpilto naminuke. Tai būdavo pirmasis liaudiškas vaistas pagavus ligai. Ir tai tikrai veikdavo! Arba trintų putino uogų meduje, prevenciškai nuo ligų. O kai kosėdavome, mama ant nugaros statydavo taures.
Putino uogų ir pelyno pas mane namuose galima rasti ir dabar. Turiu ir taures, bet visada bijodavau jas statyti, kad neprisižaisčiau su ugnimi. Džiaugiuosi, kad nors ir didelė ta mūsų šeima, bet jei ir susiduriame su kokiais nors virusais, jie ganėtinai lengvai ir palieka mūsų namus.
Daug česnako, mielieji! Daug!
Romas JASINSKAS
82-ejų senjoras
Neslėpsiu, net neprisimenu, kada buvau peršalęs. Norint būti sveikam, reikia kuo daugiau bėgioti. Nėra dienos, kad nenubėgčiau aštuonių–dešimties kilometrų. Bėgioju ir žiemą, ir vasarą, nesvarbu, koks oras. Tiesa, bėgimą kaitalioju su greitu ėjimu, būna, kad užsėdu ant dviračio. Trasoje mane paprastai lydi keturkojis draugas Dragas.
Tiems, kas stebisi mano gera sveikata, sakau, jog esu užgrūdintas Sibiro.
Pokariu tėvas buvo išėjęs partizanauti, o mamą, jos tėvus ir mane su broliu sovietai ištrėmė į Sibirą. Iš pradžių nutremti vargome ir nežmoniškai skurdome, vėliau prasigyvenome.
Kad būčiau rimtai sirgęs tremty, nepamenu. Bet, matyt, sirguliuodavau, – tada močiutė girdydavo karčia arbata. Tai buvo kedrų žievės nuoviras.
Šiaip Sibire valgydavom daug uogų, kedrų riešutų ir laukinių česnakų, kuriuos vadinom čeremša. Turbūt visa tai ir saugodavo nuo peršalimų.
Beje, čeremšos esu radęs ir mūsų Žaliojoje girioje. Bet skonis, net ir išvaizda, jų ne visai tokie kaip Sibire.
Taigi, tremty augęs, Sibiro užgrūdintas, visai nepažįstu vaistų, net nežinau jų pavadinimų. Yra buvę, kad vasarai verčiantis į rudenį susloguodavau. Bet sloga ilgai nekankindavo. Išgerdavau ramunėlių arbatos su citrina ir medumi, išsimiegodavau – ir vėl sveikas. Vėl – į trasą.
Pats vargų užgrūdintas, stengiausi grūdinti ir savo vaikus. Išsiveždavau juos į lauką iš daugiabučio ir vežiodavau kuo ilgiausiai. Nesirgo ir jie. O va proanūkiai, deja, jau dažniau sirguliuoja.
Audronė VIRBALIENĖ
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkė
Imunitetui svarbiausia gera nuotaika.
Reikia kuo mažiau pykčio, pačiam būti geram, atlaidžiam.
Susikoncentruoti į tikslą, idėją, kuo mažiau klausytis visokių pašalinių nuomonių. Atsirinkti tai, kas pačiam priimtiniausia, kas smagiausia.
Televizoriaus nežiūriu kokie penkeri–šešeri metai – net neturiu jo. Reikia kuo mažiau blogybių klausyti aplinkui ir nevirti toje košėje su visais, turėti savo kritinį mąstymą, gyventi pagal save su gera nuotaika, judėti.
Upėje maudausi ištisus metus. Nevartoju jokių tablečių, jokių vaistų – savo sąmoningame gyvenime net neprisimenu tokio dalyko. Mano vaistinėlėje yra tik pleistriukų ir peroksido.
Pasidarau papildus pagal Ksaverą Vaištarienę (jau šviesaus atminimo Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narė, Vegetarų draugijos pirmininkė, chemijos mokslų daktarė). Tai yra moliūgo, saulėgrąžų sėklos, sezamai, linų sėmenys. Susimali vienodomis dalimis ir kiekvieną dieną su šiltu vandeniu ar taip suvalgai po šaukštą. Mėnesį pavartoji, padarai pertraukėlę.
Kepu savo duoną.
Stengiuosi viską pasidaryti namie – nuo pomidorų padažo iki raugintų daržovių, kad kuo mažiau priklausyčiau nuo chemijos.
Žoles įvairias renku, arbatėlių, užpilų pasidarau. Kažkaip nepuola manęs tie virusai. Net slogos nebūna. Kai šalta, kepurės, šaliko nenešioju – neįpratau ir nemėgstu. Jeigu gobtuvą žiemą užsidedu, tai ir viskas. Svarbu, kad būtų šiltos rankos.
Juras KIRKUS
Vaistininkas
Per savo darbo metus esu tiek kartų apčiaudėtas ir apkosėtas, kad, ko gero, jau turėjau kontaktą su visais įmanomais virusais. Tikriausiai jau esu įgijęs tam tikrą atsparumą, nes tiksliai pasakyti, koks yra mano gero imuniteto receptas, negalėčiau.
Atvėsus orams svarbiausia, mano manymu, saugotis pačių paprasčiausių dalykų – neperšalti, nesušlapti kojų. Kartais užtenka šlapių batų, ir po poros dienų žmogus jau ateina į vaistinę sloguodamas bei kosėdamas. Žinoma, imunitetą galima stiprinti, grūdinti organizmą, tačiau stebuklingo recepto nėra.
Pats jaunystėje gripu esu sirgęs, ir gana sunkiai. Puikiai žinau, ką reiškia 39 laipsnių temperatūra ir ta būsena, kai nieko nesinori. Tačiau pastaruosius dešimt metų ir gripo, ir koronaviruso išvengiau. Lengvų peršalimų pasitaiko, bet dažniausiai po dienos kitos vėl jaučiuosi sveikas. Manau, dauguma, kaip ir aš pats, tokius peršalimus tiesiog pravaikšto, nes darbas neleidžia ilgai sirgti. Nors iš tiesų tomis dienomis organizmui būtų geriausia leisti pailsėti.
Nei gripas, nei peršalimas nebaisūs, bet pavojingos gali būti jų komplikacijos. Kaip sureaguos organizmas, niekas nežino, todėl su likimu juokauti tikrai nereikėtų.
Iš savo darbo vaistinėje patirties matau ir kitą problemą. Kadangi patekti pas šeimos gydytoją sudėtinga, žmonės dažnai griebiasi savigydos. Nemažai atėjusiųjų į vaistinę pirmiausia prašo antibiotikų. Bandai paaiškinti, kad virusų antibiotikai neveikia, tačiau ne visus tas įtikina. Žmonės nori greitos ir veiksmingos pagalbos, ypač tuomet, kai, kaip patys sako, sirgti tiesiog nėra kada.
