Po rugpjūtį Lietuvą talžiusios audros Panevėžio rajono laukuose liko ne tik išguldyti pasėliai, bet ir pūvantis derlius. Žemės ūkio ministerijos preliminariais duomenimis, visoje Lietuvoje stichija paveikė daugiau kaip 24 tūkst. hektarų, o Panevėžio rajonas – viena labiausiai nuo audros nukentėjusių teritorijų.
Panevėžio rajone, Miežiškiuose, ūkininkaujantys sesuo ir brolis Justina ir Mantas Rudžiai jau skaičiuoja, kiek derliaus sunaikino praūžusi audra. Galutinį nuostolių mastą, anot ūkininkų, kol kas sunku įvertinti – dalis daržovių tebėra laukuose, tad jų kokybė paaiškės kiek vėliau.
„Atrodo, bulvės labai gražios, bet nukasus po kelių dienų pasimato puvinys. Per ilgai jos buvo vandenyje. O vien bulvėmis esame apsodinę 32 hektarus“, – pasakoja M. Rudys.
Dar daugiau nerimo kelia kopūstai – dešimtyje hektarų augančios daržovės iš pirmo žvilgsnio atrodo sveikos, tačiau viduje slepiasi pažeidimai.
„Jeigu ant koto matyti juodų taškelių, galima net nebepjauti tokio kopūsto – visas vidus jau bus juodas. Mes patys raugiame kopūstus, bet tokių pažeistų neperdirbsi. Jeigu būtų koks šonas pažeistas, galėtum dar apipjaustyti, bet dabar juodos gyslos eina per visą kopūsto galvą“, – apie nuostolius pasakoja ūkininkas.
Anot jo, nežinia, koks bus ir svogūnų derlius. Visi svogūnai tebeguli šlapi laukuose. Ūkininkai viliasi, kad kitą savaitę žadami sausesni orai leis bent dalį derliaus išgelbėti.
M. Rudys guodžiasi: nelengva verstis daržininkyste, kai tokie šlapi metai kartojasi.
„Jau antri iš eilės tokie tragiški metai, kai nuskendo didelė dalis derliaus. Esame dar jaunas ūkis, net neturėjome galimybės tvirčiau atsistoti ant kojų. Pernai iš valstybės taip pat sulaukėme paramos. Nors ji nebuvo didelė, bent skolas galėjome atiduoti. Taip jau yra, kad su gamta nepakovosi. Mes pasidarome tai, kas nuo mūsų priklauso. Bet kai taip šlapia, jau nieko nepadarysi“, – teigia M. Rudys.
Derlius ant plauko
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, šiuo metu vyksta intensyvus žalos vertinimas.
Savivaldybė iš pradžių iš nukentėjusių ūkių ir žemės ūkio bendrovių rinko preliminarius duomenis, kuriuos reikėjo pateikti Žemės ūkio ministerijai. Dabar specialistai juos tikslina, vykdami tiesiai į laukus.
„Kol kas sunku pasakyti, kiek tų nuostolių bus ir kokios kultūros nukentėjo labiausiai, nes situacija skirtinguose ūkiuose kitokia. Panevėžio rajone nukentėjusiųjų daug, kol kas spėjome aplankyti tik keturių seniūnijų ūkius“, – sako Z. Bakanienė.
Žalos vertintojams tenka susidurti ir su situacijomis, kai apie nuostolius praneša anksčiau į juos nesikreipę ūkininkai. Pamatę, kad specialistai apžiūri kaimynystėje esančius laukus, jie taip pat pateikia prašymus įvertinti patirtą žalą.
Vertinant situaciją matyti, kad labiausiai nukentėjo daržovių augintojai ir sodininkai.
Pasak Z. Bakanienės, šiuo metu labiausiai nerimaujama dėl daržovių. Permirkusiuose laukuose jos tiesiogine prasme skęsta. Nors dalis derliaus dar gali būti išgelbėta, kiekviena lietinga šias galimybes mažina.
„Svogūnai net blizga laukuose, bet parduoti bus galima geriausiu atveju dešimtadalį produkcijos – visi jau pradėję pūti. Bulvės taip pat užaugintos gražios, didžiulės, bet laukuose jau net jaučiamas puvinio kvapas – neaišku, ar apskritai bus galima nuimti derlių“, – įspūdžiais po apsilankymo nukentėjusiuose ūkiuose dalijasi Z. Bakanienė.
Laukuose graudus vaizdas
Pasak Savivaldybės atstovės, kai kur rajone laukai taip permirkę, kad į juos sunku įvažiuoti technikai.
Traktoriai vieni kitus traukia iš klampaus purvo, tačiau ūkininkai vis tiek deda visas pastangas išsaugoti bent dalį derliaus.
Ūkiuose visu pajėgumu dirba džiovyklos, bet ir jų nepakanka. Beje, kiekviena pastanga išgelbėti derlių papildomai kainuoja – reikia daugiau elektros energijos, degalų, rankų darbo.
„Kai būni laukuose ir matai ūkininkų neviltį, išties liūdna. Statistika – vienas dalykas, tačiau visai kas kita viską išvysti savo akimis – kiek daug pastangų žmonės įdeda gelbėdami derlių“, – neslepia Z. Bakanienė.
Ne ką geresnis vaizdas ir Panevėžio rajono soduose.
Pasak Z. Bakanienės, daug kur po praėjusios žiemos rekordinių šalčių dalį obelų teko išpjauti, o tas, kurios liko, nuniokojo vėtra.
„Kai kur kone pusė obelų išpjauta, nes nušalo, o tas, kurios liko, išpurtė audra. Krituolių obuolių kaina – labai maža. Sandėliuoti iki pavasario tiesiog nebus ko“, – sako Žemės ūkio skyriaus vedėja.
Tiesa, ne visais atvejais ūkininkų patirtos žalos kaltininkė – rugpjūčio pabaigoje pro Lietuvą praūžusi audra.
Specialistams tenka atskirti tikruosius stichijos padarinius nuo nuostolių, atsiradusių dėl kitų priežasčių. Pasak Z. Bakanienės, kai kuriuose ūkiuose javai buvo nenukulti ne dėl audros, todėl jų praradimų negalima priskirti stichijai.
Ūkininkams – sunkūs metai
Z. Bakanienės teigimu, šie metai ūkininkams išties sudėtingi.
Dar visai neseniai buvo skaičiuojami žiemos šalčių padaryti nuostoliai – tuomet masiškai nukentėjo sodai, riešutynai, uogynai. Nespėjus atsigauti visu smarkumu užgriuvo kita stichija.
„Liūdnai pajuokaujame, kad Savivaldybėje turėtų veikti nuolatinė žalų vertinimo komisija – šie metai tapo savotišku nuolatiniu žalos vertinimo maratonu“, – sako skyriaus vedėja.
Negana to, žemdirbiai susiduria ir su kitomis problemomis – mažėjančiomis kai kurių produktų supirkimo kainomis bei išaugusiomis gamybos sąnaudomis. Kaip pavyzdį Z. Bakanienė pateikia cukrinius runkelius. 2023 metais už jų toną buvo mokama apie 44 eurus, o dabar kaina siekia vos apie 27 eurus. Tačiau per tą laiką net kelis kartus brango degalai, sėklos ir darbo jėga.
„Parduotuvėse nei cukrus, nei pienas neatpigo. Pieno litras parduotuvėje kainuoja beveik du eurus, o ūkininkas geriausiu atveju gauna 38–40 centų“, – atkreipia dėmesį Z. Bakanienė.
Audros padaryti nuostoliai daliai ūkių gali tapti ypač skaudžiu smūgiu. Mat į ūkio plėtrą ir derlių dažnai investuojamos ne tik nuosavos, bet ir skolintos lėšos.
Pasak Z. Bakanienės, kol kas neaišku ir tai, kokios konkrečiai kompensacijos galėtų pasiekti nuo stichijos nukentėjusius ūkininkus.
Vienas iš galimų scenarijų – pagalbos priemonių ieškoti ir Europos Sąjungos lygmeniu.
Žemės ūkio ministerija yra numačiusi palengvinimų nuo audros nukentėjusiems paramos gavėjams – tais atvejais, kai dėl stichijos ūkininkai negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tam tikromis sąlygomis sankcijos nebus taikomos.
„Nežinau, kaip žala bus skaičiuojama. Manau, visos šalies mastu nukentėjusiųjų skaičiai bus milžiniški“, – sako Z. Bakanienė.
