Panevėžio centre, šalia Kraštotyros muziejaus, jau kitą savaitę bus atverstas dar vienas miesto istorijos puslapis. Iškils skulptūra, įamžinsianti iškilių panevėžiečių, notarų – Vaikščiojančiu teisingumu vadinto Jono ir jo sūnaus Algirdo – Moigių, atminimą.
Naujoji skulptūra, vaizduojanti čia stovėjusią jų kontorą, leis pažvelgti į šią vietą kitaip – tarsi praskleisti praeities uždangą ir sugrąžinti žmones, kurių darbai paliko ryškų pėdsaką miesto istorijoje.
Naujas atminimo ženklas
Iniciatyvos įamžinti panevėžiečių Jono ir Algirdo Moigių atminimą ėmėsi Lietuvos notarų rūmai, taip pagerbiantys savo profesijos atstovus.
Jų vardas grįš ten, kur kadaise virė šių notarų gyvenimas ir profesinė veikla.
Žymaus skulptoriaus Gedimino Piekuro kūrinys vaizduos XX amžiaus pradžioje šalia dabartinio Panevėžio kraštotyros muziejaus – buvusio Moigių namų komplekso – kadaise stovėjusią notaro Jono Moigio kontorą, kurią po tėvo mirties perėmė jo sūnus Algirdas.
Skulptūra sukurta naudojantis išlikusiomis senomis medinio kontoros pastato nuotraukomis.
Ant jos užrašas trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir Brailio raštu – skelbs, kad šioje vietoje stovėjusiame name XX a. ketvirtame dešimtmetyje dirbo Lietuvos notarai, garsūs Panevėžio filantropai tėvas ir sūnus Jonas ir Algirdas Moigiai.
„Svarbu, kad žmonės, kurie dirbo miestui, Lietuvai, būtų nepamiršti. Ne visi užeina į muziejų, į biblioteką ar archyvą. Todėl objektai, kurie žmogui yra pakeliui, iš karto atkreipia dėmesį ir tai išlieka atminty. (…) Miestas ir žmonės tampa turtingesni, nes jie vėl atranda savo tikruosius herojus“, – sako skulptūros autorius G. Piekuras.
Ne tik notarai
„Žvelgdami į Jono ir Algirdo Moigių gyvenimą bei veiklą, matome ne tik praeitį – matome profesijos vertybes, kurios išlieka aktualios ir šiandien. Kiekvieną dieną notarai padeda žmonėms įtvirtinti savo teises, apsaugoti jų interesus ir priimti svarbius gyvenimo sprendimus. Todėl, atidengdami šią skulptūrinę kompoziciją, pagerbiame ne tik Joną ir Algirdą Moigius, bet įprasminame ir platesnę Lietuvos notariato istorijos atmintį – žmones, kurie savo darbu, veikla ir laikysena prisidėjo prie notaro profesijos tradicijų ir vertybių kūrimo. Tai yra mūsų profesinės tapatybės dalis, kurią turime išsaugoti ir perduoti ateities kartoms“, – sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Tarpukariu Moigiai neapsiribojo vien notarų darbu – jie aktyviai dalyvavo miesto visuomeninėje, kultūrinėje veikloje.
Moigiai buvo įsteigę lietuvių ir lenkų biblioteką, platino draudžiamą spaudą, užsiėmė labdaringa veikla, lankė ligonius, gabeno maistą kaliniams, palaikė ryšius su žymiais to meto visuomenės veikėjais.
Kelias atgal į Panevėžį
Jonas Moigis (1867–1933) – teisininkas, notaras, visuomenės veikėjas ir kultūros puoselėtojas, aktyviai dalyvavo Panevėžio gyvenime ir prisidėjo prie krašto istorijos išsaugojimo.
Kaip ir jo tėvas Tadas Anupras, norėjo tapti mediku, studijavo mediciną Maskvos universitete, bet už aktyvų dalyvavimą studentų judėjime buvo pašalintas.
Tuomet pasirinko teisininko profesiją.
Po studijų J. Moigis nemažai metų dirbo Smolenske notaru. Gyvendamas toli nuo tėvynės, platino uždraustą lietuvišką spaudą, o jo namai buvo tapę lietuvių susibūrimo vieta. Kartu su žmona daugeliui lietuvių pabėgėlių ištiesė pagalbos ranką.
Po Spalio revoliucijos prasidėjus suirutei tarp lietuvių sklidusios nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėjos nepatiko naujai sovietų valdžiai. Tad 1920 metais J. Moigis už darbą lietuvių naudai buvo suimtas, kalintas, jam netgi grėsė sušaudymas. Tik daugelio įtakingų asmenų, tarp jų ir daktaro Kazio Griniaus, pastangų dėka jį pavyko išvaduoti.
Tuomet J. Moigis su šeima grįžo į Panevėžį, kur dirbo notaru.
Pelnyta pagarba
J. Moigis buvo vienas gerbiamiausių to meto Panevėžio žmonių, o pagarbą pelnė teisingumu, pilietiškumu, tolerantiškumu.
Dėl to, kad buvo vienodai teisingas ir pagarbus visiems, nepaisant tautybės, įsitikinimų ar socialinės padėties, panevėžiečių netgi buvo vadinamas Vaikščiojančiu teisingumu.
Jis ne tik dalyvavo įvairių draugijų veikloje, bet ir ne kartą rinktas į Panevėžio miesto tarybą. Tuos rinkimus laimėdavo didžiausia balsų persvara ir 1931 metais netgi buvo pasiekęs absoliutų rekordą – gavo 1398 balsus.
J. Moigiui buvo siūloma kandidatuoti ir į miesto burmistrus, bet jis atsisakydavo.
Tėvo pėdsakais
Notaras buvo ir vienas iš Panevėžio muziejaus steigimo iniciatorių, jam dovanojo didelę savo sukauptos senienų kolekcijos dalį, aukojo pinigų planuotam mieste statyti Juozo Zikaro sukurtam paminklui „Laisvė“, kuris taip ir liko nepastatytas.
Daug gero miestui ir lietuviams nuveikusio J. Moigio gyvenimas nutrūko gana anksti. Notaras mirė 1933 metais, būdamas 66-erių, palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse.
Panevėžio kraštotyros muziejaus žiniomis, J. Moigio laidotuvėse dalyvavo minios žmonių ir jos tapo vienomis iškilmingiausių paskutinių kelionių mieste. Tądien užsidarė visos mieste veikusios lietuviškos parduotuvės.
Tėvo pradėtą profesinę ir visuomeninę veiklą pratęsė sūnus Algirdas Moigis (1895–1959). Jis perėmė tėvo notaro kontorą.
A. Moigis taip pat buvo miesto Tarybos narys, dalyvavo visuomeninių organizacijų veikloje, buvo vienas iš Panevėžio medžioklės draugijos vadovų. Tėvo atminimui buvo įsteigęs stipendijas gabiems mokiniams.
Prasidėjus sovietų okupacijai, A. Moigis pasitraukė į Vakarus.
