Baltijos šalys susitarė pirmojo geležinkelio projekto „Rail Baltica“ etapo terminą pratęsti iki 2034 metų, antradienį žurnalistams sakė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Ministras pirmininkas pažymėjo, kad Baltijos šalys parengė galutinį dokumentą – pareiškimą Europos Komisijai (EK), kuriame išdėstytas trijų Baltijos šalių susitarimas tęsti projektą „Rail Baltica“.
„Projekto terminas, kuris buvo nustatytas 2030 metams, nėra realistiškas, ir visos trys Baltijos šalys susitarė, kad pirmojo etapo terminas bus 2034 m.“, – pabrėžė A. Kulbergas.
Jis pažymėjo, kad tai pirmas kartas, kai Baltijos šalys oficialiai pripažino, jog 2030 metams nustatytas terminas nebėra įgyvendinamas. Anot jo, tai paprastas skaičiavimas, nes šiuo metu nėra reikalingų statybos pajėgumų, įskaitant medžiagas, įrangą ir darbuotojus.
„Jei bandysime laikytis šio termino, kaina labai greitai smarkiai išaugs“, – pabrėžė A. Kulbergas.
Pasak A. Kulbergo, pagrindiniai šiame pareiškime numatyti dalykai yra bendras susitarimas dėl tolesnių pirmojo etapo veiksmų ir bendra pozicija, kada ir kaip šis projektas turėtų būti įgyvendinamas.
„Briuselyje Baltijos šalys pabrėš, kad kitame finansavimo pakete trims Baltijos šalims turi būti numatyta 10 mlrd. eurų Europos finansavimo, kad šiomis aplinkybėmis apskritai būtų galima įgyvendinti šį projektą“, – sakė A. Kulbergas.
Jis pabrėžė, kad Baltijos šalims reikia Europos Sąjungos (ES) finansavimo, nes projekto iš nacionalinių biudžetų finansuoti neįmanoma, mat Baltijos šalys skiria daug lėšų Europos išorės sienų stiprinimui.
„Kitas Europos finansavimo etapas bus prieinamas 2029 metais. Objektyviai vertinant, mes neturėtume galimybės gauti šių pinigų ir prarastume galimybę jais pasinaudoti, jei tokiu būdu laikytumėmės 2030 metų termino“, – pabrėžė A. Kulbergas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Latvijos požiūriu projektas negali būti tęsiamas pagal dabartinę išlaidų struktūrą, todėl Baltijos šalys turi susitarti peržiūrėti technines specifikacijas. Anot jo, daug techninių specifikacijų viršija Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reikalavimus, o dėl to projekto kaina smarkiai išauga.
Valstybės kanceliarija naujienų agentūrai LETA pranešė, kad antradienį A. Kulbergas, Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevčius ir Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas per bendrą vaizdo konferenciją susitarė dėl bendros Baltijos šalių pozicijos koordinuotai ateityje įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, įskaitant derybas su Europos Komisija dėl būsimo projektui finansavimo ES lėšomis.
Baltijos šalių deklaracijoje vyriausybių vadovai patvirtina projekto „Rail Baltica“ svarbą, pažymėdami, kad tai yra bendras strateginis Europos saugumo, karinio mobilumo, susisiekimo ir konkurencingumo projektas, ir įsipareigoja kartu siekti, kad pagrindinės projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos statyba pagal kitą ES daugiametę finansinę programą vyktų kuo labiau pagal sutartą grafiką.
Baltijos šalys sieks užsitikrinti ES finansavimą projektui, išlaikyti 85 proc. ES bendro finansavimo lygį ir sudaryti sąlygas nenutrūkstamoms statyboms iki naujo ES finansinio programavimo laikotarpio pradžios. Latvija, Lietuva ir Estija susitarė kartu siekti, kad ES daugiametėje finansinėje programoje projektui „Rail Baltica“ būtų skirta bent 10 mlrd. eurų. Ministrai pirmininkai taip pat susitarė pavesti kiekvienos šalies susisiekimo ministrams peržiūrėti projekto išlaidas ir reguliariai susitikti siekiant koordinuoti veiksmus joms mažinti.
Taip pat numatoma bendradarbiauti mažinant projekto kaštus, gerinant projekto valdymą ir užtikrinant glaudesnį veiksmų koordinavimą. Baltijos šalių vadovai sutaria, kad projekto „Rail Baltica“ potencialas gali būti įgyvendintas tik sukūrus nenutrūkstamą tarpvalstybinį geležinkelio ryšį, sujungsiantį Baltijos šalis su likusia Europa.
Bendroje Baltijos šalių deklaracijoje teigiama, kad šalys įsipareigoja užtikrinti, jog pagrindinė geležinkelio „Rail Baltica“ linija pradėtų veikti per kitą ES daugiametės finansinės programos laikotarpį (2028–2034 metais), kartu išlaikant siekį tęsti statybas ir kuo labiau laikytis šiuo metu sutarto 2030 metų grafiko, nustatyto Europos Komisijos įgyvendinimo sprendime.
Siekdami šio tikslo, projekto partneriai laiku užsakys būtinas integruotas sistemas, nustatys statybų grafikus ir investicijų prioritetus, taip pat kiekvienos šalies įsipareigojimus, kad kartu galėtų toliau įgyvendinti projektą. Šis procesas bus glaudžiai koordinuojamas su EK ir Lenkija, užtikrinant geležinkelio „Rail Baltica“ jungties, finansavimo mechanizmų, išsamių darbų planų ir bendrų įgyvendinimo terminų nuoseklumą.
Deklaracijoje taip pat teigiama, kad siekiant užtikrinti nenutrūkstamas statybas nuo 2026 metų iki įsigalios kita daugiametė finansinė programa, būtina laiku užsitikrinti tarpinį finansavimą ir išlaikyti 85 proc. ES bendro finansavimo lygį. Šis sprendimas leis Baltijos šalims išlaikyti stabilų statybų tempą, kontroliuoti išlaidas ir visapusiškai pasinaudoti tarpvalstybinės infrastruktūros finansavimo galimybėmis pagal kitą daugiametę finansinę programą.
Projekto įgyvendinimo grafiko suderinimas su kita daugiamete finansine programa sukurs saugų ir veiksmingą pagrindą užbaigti projektą „Rail Baltica“, kartu užtikrinant optimalų ES ir nacionalinio finansavimo balansą. Tuo pat metu visos trys Baltijos šalys sieks koordinuoti statybos pajėgumus, medžiagų tiekimą ir darbo išteklius, kad sumažintų infliacijos ir rinkos perkaitimo riziką.
Baltijos šalys taip pat laiku susitars dėl bendrų standartų, pirmenybę teikdamos tarpvalstybinių jungčių kūrimui ir taip užtikrindamos spartesnį projekto įgyvendinimą bei griežtesnę išlaidų kontrolę, teigiama deklaracijoje.
Kaip skelbta, pirmasis pagrindinės geležinkelio „Rail Baltica“ linijos etapas Latvijoje numatytas pagal dabartinę projekto apimtį – jame numatyta sukurti tarpvalstybinę geležinkelio „Rail Baltica“ jungtį nuo Lietuvos iki Estijos sienos, taip pat užbaigti statybos darbus Rygos oro uoste ir pietinėje Rygos centrinės geležinkelio stoties dalyje, kad „Rail Baltica“ būtų sujungta su esamu geležinkelių tinklu.
Pirmojo projekto „Rail Baltica“ etapo Baltijos šalyse kaina gali siekti 14,3 mlrd. eurų, iš jų 5,5 mlrd. eurų tektų Latvijai. Tačiau priklausomai nuo infliacijos ši suma gali išaugti iki 6 mlrd. eurų.
Remiantis sąnaudų ir naudos analize, bendra projekto kaina Baltijos šalyse gali siekti 23,8 mlrd. eurų. Ankstesnėje 2017 metais atliktoje sąnaudų ir naudos analizėje buvo apskaičiuota, kad visas projektas kainuos 5,8 mlrd. eurų.
Projekto „Rail Baltica“ tikslas – nutiesti europinio standarto geležinkelio liniją nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, taip sujungiant Baltijos šalis geležinkeliu su kitomis Europos valstybėmis. Baltijos šalyse planuojama nutiesti naują 870 kilometrų ilgio europinio standarto (1 435 mm) geležinkelio liniją, kuria traukiniai galėtų važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu.
