Knygų mugė – tai ne tik knygos. Tai susitikimai, pokalbiai, atradimai ir galimybė į kultūrą pažvelgti netikėtu kampu.
Iki šiol Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos vardas ne kartą skambėjo Vilniaus knygų mugėje, tačiau į Kauną ji įžengė pirmą kartą.
Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusioje antrojoje Kauno knygų mugėje bibliotekos stendas lankytojus pasitiko ne tradiciniu pasakojimu apie miestą, o kvietimu Panevėžį atrasti iš naujo per jo kultūrą, literatūrinį paveldą ir žmones, kurių istorijos kuria miesto tapatybę.
Kiek mugės dalyviai žino apie Panevėžį? Ar atpažįsta jo žmones? Ar išgirdę tam tikrus žodžius suprastų, kad tai – aukštaitiška tarmė? Į šiuos klausimus mugės lankytojai galėjo atsakyti ne tik galvodami, bet ir žaisdami.
Visi norintieji galėjo išbandyti jėgas viktorinoje „Pakalbėkime aukštaitiškai“, įveikti „Galvosūkių dėžę“, leistis į žaidimą „Pereik Panevėžį“ bei „Panevėžio literatūros ženklai“. Ypatingas dėmesys skirtas poetei, žurnalistei, ilgametei Panevėžio krašto kultūrinio gyvenimo dalyvei Elenai Mezginaitei. Šiemet minima poetės 85-ojo jubiliejaus sukaktis tapo dar viena proga jos kūrybą ir asmenybę pristatyti naujai auditorijai.
Visas šias skirtingas veiklas, kuriose susipynė miesto vietos, žmonės, kultūra ir istorijos, jungė vienas tikslas – sudominti žmogų miestu, kurį galbūt iki šiol pažinojo tik iš pavadinimo.
Itin gausioje kultūros erdvėje Panevėžio bibliotekos stendas kvietė sustoti ne dėl to, kad reikia, o todėl, kad įdomu.
Į edukacijas įsitraukė ir vaikai, ir suaugusieji, ir tie, kurie apie Panevėžį žinojo nemažai, ir tie, kurie tik pradėjo su juo susipažinti. Vieni žaidė, kiti spėliojo, treti ieškojo atsakymų, o kartu visi atrado bent po vieną naują faktą apie Panevėžį.
Iš mugės kai kurie lankytojai išsinešė ne tik naują knygą, bet ir naują pažintį – su Panevėžiu, jo kultūra, žmonėmis ir poete Elena Mezginaite.
Galbūt būtent taip miestai ir tampa artimi – ne tada, kai apie juos perskaitome, o tada, kai patys juos atrandame.
Loretos Breskienės nuotraukos
