Prieš kelerius metus entuziazmu auginti stručius užsidegę lietuviai patyrė, kad tai nėra toks pelningas verslas, kaip tikėtasi. Šių paukščių auginimo kaštai gana dideli, o grąža menka. Sunkmečiu nuostolius skaičiuoja ir kai kurie didieji šių paukščių ūkiai.
Sunkmetis gerokai pakoregavo stručių auginimo verslą Lietuvoje. Prieš kelerius metus ūkininkai, matydami, kaip neblogai sekasi didiesiems stručių ūkiams, suskato patys pirkti ir auginti stručius pardavimui, tačiau greitai patyrė, kad mažesniems ūkiams dirbti pelningai beveik nėra šansų.
Vidaus rinkoje strutienos kainos neatperka jų užauginimo kaštų, o galimybių prasimušti į užsienio rinkas smulkieji augintojai neturi.
„Jei manęs klaustų, ar verta auginti stručius, atsakyčiau taip. Su sąlyga, kad auginsite dėl savęs, kaip savo ar kaimo turizmo sodybos puošmeną. O verslui mažiems ūkiams reikia padėti kryžiuką“, – „Sekundei“ teigė vieno didžiausių Lietuvoje ir Rytų Europoje stručių ūkio Kauno rajone savininkas, ūkininkas Vytautas Gvergždys, laikantis per 800 stručių.
Pasak V.Gvergždžio, jam pačiam stručių auginimas neša nuostolius. Šį verslą dotuoja kiti jo verslai.
Kelių šimtų stručių ūkį Kėdainių rajone daug metų turėjęs Ričardas Reikertas prasitarė neseniai jį pardavęs, tačiau motyvų nenorėjo komentuoti.
Dar prieš porą metų visą pulką stručių auginusių Panevėžio rajono, Miežiškių seniūnijos ūkininkų Gintaro ir Virginijos Vainauskų valdose dabar belikę vos trys ilgakakliai sparnuočiai.
Prieš keletą metų stručių bandą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre įregistravęs Dovydas Oksas, turintis ūkį Paįstrio seniūnijoje, šiuo metu nebelaiko nė vieno stručio.
Rajono stručių augintojai įsitikino, kiek daug investicijų, laiko, žinių ir atsidavimo reikalauja stručių auginimas. Pelno jiems stručiai neatnešė. Tačiau stručių auginimo jie neišsižada.
V.Vainauskienė su vyru lygiai prieš porą metų turėjo 14 stručių, 5 suaugusius ir 9 jauniklius.
Iš šios bandos pasiliko tris. Pas-kutinį papjovė vasarą, vyriausios dukters vestuvėms.
Pasak ponios Virginijos, beveik 150 kilogramų svėręs paukštis atsidūrė ant vestuvių stalo ir buvo sudorotas svečių. Svečiai mėgavosi gurmaniškais patiekalais, kuriuos paruošė profesionalios virėjos.
Tiesa, grynos mėsos buvę kelios dešimtys kilogramų.
Kitus stručius Vainauskai suvalgė patys, vaišino gimines ir draugus, strutienos įdėdavo užsienyje gyvenantiems vaikams.
Kur parduoti mėsą ar kiaušinius, sutuoktiniai labai ir neieškojo. Pasak V.Vainauskienės, pusvelčiui atiduoti nesinorėjo, tad ir kiaušinius, ir mėsą naudojo savo reikmėms.
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite rugsėjo 21 d. „Sekundėje“.
