Pasaulyje nemažėja priešprieša tarp GMO šalininkų ir priešininkų.
Lietuvoje siekiama, kad visi maisto produktai, o kartu ir vaistai bei maisto papildai turėtų būti specialiai paženklinti, net jei genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) juose būtų tik pėdsakų. Tačiau vakar Seimas tokio įstatymo pataisų nepriėmė.
Augalinis aliejus, riebalų mišiniai, saldumynai, margarinas arba majonezas. Tai – produktai, kuriuose būna GMO, dažniausiai – sojų, rašo „Lietuvos rytas“.
Genetiškai modifikuotos sojų pupelės gerokai pigesnės. Todėl yra įvairių rūšių augalinių riebalų, kurie dėl mažesnės savikainos maišomi su modifikuotų sojų aliejumi.
Ar vartotojai turėtų žinoti, kad valgo mėsos kepsnį, iškeptą su GMO turinčiu aliejumi? Arba daržovių salotas, užpiltas augaliniais riebalais su GMO?
Vakar Seimas nutarė, kad tam dar ne laikas. Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisos liko nepriimtos. Šis teisės aktas buvo grąžintas rengėjams patobulinti.
ES, o kartu ir Lietuvoje galiojanti GMO ženklinimo tvarka numato, kad nurodant produktų sudėtį turi būti pažymima GMO, jeigu jų yra daugiau negu 0,9 proc.
Įstatymo pataisomis ketinta situaciją pakeisti. Norėta, kad visi maisto produktai, o kartu ir vaistai bei maisto papildai turėtų būti specialiai paženklinti, net jei GMO juose būtų tik pėdsakų – mažiau nei 0,9 proc.
Tačiau to neįvyko. Pasak parlamentaro Andriaus Burbos, Seimas padarė diplomatinį reveransą: grąžino įstatymą taisyti rengėjams.
Seimo komitetai, kuriuose jis buvo svarstytas, pataisoms nepritarė. Svarbiausias argumentas – Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas išsiskirtų iš kitų ES teisės aktų.
