Dalis Umiastovskių rūmų Vilniaus Trakų gatvėje priklauso privatiems asmenims.
Dešimtmečius apleisti buvę Umiastovskių rūmai Vilniaus senamiestyje bandys vėl tapti traukos centru. Verslininkus, politikus, menininkus ir visuomenės veikėjus jungiantis Vilniaus klubas artimiausiu metu ketina pradėti ne pirmą šimtmetį skaičiuojančių rūmų restauravimo darbus ir atverti juos visuomenei.
Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių rūmų dalis panaudos sutartimi Vilniaus klubui buvo perduota 2007 metais. Tačiau imtis restauravimo darbų klubui kliudė tai, kad dalis antrajame aukšte esančių neprivatizuotų patalpų priklausė ne savivaldybei, o Kultūros ministerijai (KM). Ši rūmų patalpas naudojo kaip sandėlį.
Visgi 2008 m. pabaigoje Vilniaus klubui pavyko panaudos sutartimi perimti ir KM priklausiusias patalpas. 400 kvadratinių metrų ploto rūmų erdvės panaudos sutartimi klubui perduotos dvidešimčiai metų.
Artimiausiu metu tyrėjai rūmuose imsis atlikti polichrominius tyrimus. Tik tada tiksliau paaiškės ir pastatui būtinų investicijų suma. Pasak Vilniaus klubo tarybos nario Vidmanto Janulevičiaus, optimistiniais paskaičiavimais rūmams restauruoti prireiks bent 7,5 milijono litų. Daugiausiai lėšų pareikalaus stogo tvarkymo darbai bei medinės grindų perdangos sutvirtinimas.
Klubo nariai rūmų restauravimui jau yra surinkę apie pusę milijono litų ir planuoja surinkti dar tiek pat. Didžiosios lėšų dalies ketinama ieškoti tarptautiniuose fonduose.
„Ieškome galimybių užsienio fonduose, kurie investuoja į pastatų atstatymą. Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, Austrijoje, Italijoje, turi privačius fondus, kuriems skiria savo pinigus. Už tai joms yra taikomos mokestinės lengvatos. Struktūrinių fondų paramos mes siekti negalime, kadangi nesame pastato savininkai“, – IQ.lt teigė V. Janulevičius.
Ieškoti paramos ketinama kartu su Umiastovskių fondu. Jo atstovai, buvusių rūmų savininkų grafų Umiastovskių palikuonys, yra bandę siekti šias patalpas susigrąžinti. Tačiau, pasak V. Janulevičiaus, tam visos teisinės galimybės jau yra prarastos.
Specialistai skaičiuoja, kad rūmų restauravimo darbai gali užtrukti maždaug ketverius metus. Rekonstruotose rūmuose ketinama rengti įvairius kultūrinius renginius – parodas, kamerinius koncertus.
„Vilniaus klubo tikslas nebuvo šioje erdvėje turėti savo namus. Rūmus norime atverti vilniečiams, paversti juos antrąja Rotuše“, – sakė V. Janulevičius.
Restauravimo darbams Umiastovskių rūmuose vadovaus restauratorė architektė Neringa Šarkauskaitė. Pasak jos, žinių apie buvusį rūmų veidą galima rasti išlikusiuose prieškariniuose pastato aprašymuose.
Rugsėjo 22-24 dienomis rūmuose gali apsilankyti ir vilniečiai: čia eksponuojama Arūno Baltrėno fotografijos paroda „Žvilgsnis į senųjų Vilniaus pastatų sienų tapybą“.
Dabartinėje Umiastovskių rūmų Trakų gatvėje vietoje pastatas stovėjo jau XVI amžiuje. Dvejų aukštų mūrinis pastatas rūmais virto XIX a. antroje pusėje, kai jį įsigijo ir rekonstravo bajoras Kazimieras Umiastovskis. Vėliau jo sūnus Vladislavas rūmus pardavė žmonai Janinai Umiastovskai. Iki Antrojo pasaulinio karo rūmuose vyko pobūviai, posėdžiavo inteligentų klubas, buvo rengiami slapti lietuviški vakarėliai. Prieš pat karo pradžią J. Umiastoska išvyko į Italiją.
