Panevėžio herbas – tarsi miesto istorijos atspindys, kuriame telpa daugiau nei du šimtmečiai permainų: imperijų ženklai, užmiršti simboliai, sovietmečio sprendimai ir galiausiai sugrįžimas prie istorinių šaknų.
Tačiau kaip atrodė pats pirmasis Panevėžio simbolis ir kodėl šiandien miesto herbe matome būtent vartus su bokštais? Atsakymo tenka ieškoti XIX amžiaus antspauduose ir vingiuotame miesto heraldikos kelyje.
1993 m. gegužės 11-ąją Lietuvos Respublikos prezidento dekretu buvo patvirtintas atkurtas istorinis Panevėžio miesto herbas.
Net iki XVIII a. pabaigos Panevėžys miesto teisių ir herbo neturėjo. Miesto savivaldos pradžią liudija XIX a. pradžios Panevėžio rotušės antspaudai. Seniausias žinomas Panevėžio rotušės antspaudas aptiktas 1801 m. jos išduotuose dokumentuose. Jame po Rusijos imperijos dvigalviu ereliu buvo pavaizduotas Panevėžio miesto simbolis – pastatas su trimis bokštais.
1812 m. pagamintame Panevėžio imperatoriškojo miesto magistrato antspaude šis simbolis buvo pakoreguotas. Pastatas jau priminė dviejų aukštų mūrinius vartus su trimis bokšteliais (kuorais) ir didesniu centriniu bokštu už jų, ant kurio stogo buvo įrašyta rusiška raidė „П“ – Panevėžio miesto pirmoji raidė.
Ar būta dar senesnių miesto simbolių, sunku pasakyti. Būtent šio antspaudo ikonografija tapo pagrindu atkuriant istorinį Panevėžio miesto herbą.
Panevėžio herbas per daugiau kaip du šimtmečius ne kartą keitėsi.
Po 1831 m. sukilimo senoji miesto simbolika buvo pašalinta, o miesto rotušės antspauduose liko Rusijos imperijos dvigalvis erelis.
1845 m. caro Nikolajaus I patvirtintame Panevėžio apskrities herbe atsirado sidabrinis obeliskas, rodęs priklausomybę Kauno gubernijai, ir sidabriniame lauke pavaizduota ruda žagrė.
Tarpukariu, pamiršus senąjį miesto simbolį, herbe imta vaizduoti du sukryžiuotus linų pėdus ir žagrę. Linų pėdai buvo siejami su Upytės kraštu, o žagrė perimta iš XIX a. Panevėžio apskrities herbo.
Respublikinė heraldikos komisija 1969 m. patvirtino Panevėžio herbą, kurio viršutiniame raudoname lauke buvo pavaizduoti du sukryžiuoti balti linų pėdai, o apatiniame mėlyname lauke – baltas arklas.
Vis dėlto Atgimimo metais pradėta kalbėti, kad sovietmečiu patvirtintą herbą reikia peržiūrėti. Mat jame vaizduojami simboliai – linų pėdai ir arklas – buvo būdingesni kaimui, o ne miestui.
Dabartinio Panevėžio miesto herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Sidabriniame skydo lauke vaizduojami dviejų aukštų raudoni vartai su trimis bokšteliais ir virš jų per vidurį iškilusiu bokštu. Įvažiavimo anga, langai ir skydo papėdė – juodi.
Ką tiksliai reiškė seniausias Panevėžio simbolis, sunku pasakyti. Jis galėjo simbolizuoti patį miestą, nes vartai, bokštai ir kiti mūriniai statiniai Europos miestų heraldikoje buvo gana dažni simboliai.
O iki tol buvęs Panevėžio herbas vis dėlto neišnyko. 1995 m., pakoregavus spalvas, jis buvo patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės herbu.
