Nuo spalio 1-osios visoje Lietuvoje įsigalios šildymo sezono startas, tačiau kartu su juo į daugiabučių duris beldžiasi ir kita žinia – šiluma kainuos brangiau.
Kiek šiemet teks mokėti už šiltus namus, priklausys ne tik nuo termometro stulpelio, bet ir nuo to, už kokią kainą šilumos tiekėjams pavyks įsigyti kuro.
O kainų šuoliai stebina net ir pačius šilumos gamintojus.
Suvienodino šildymo startą
Nuo spalio 1-osios visoje Lietuvoje prasidėsiančio šildymo sezono trukmė numatyta iki balandžio 30-osios.
„Oficialiai šildymo sezono pradžia dabar visose savivaldybėse bus spalio 1-oji. Bet bus žiūrima į realią situaciją – jeigu tris paras iš eilės oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių, šildymas bus jungiamas ir anksčiau“, – aiškina T. Jukna.
Vis dėlto ne visiems daugiabučiams galios visiškai vienoda tvarka.
Daugiau savarankiškumo turės namai, kuriuose įrengti modernūs automatizuoti šilumos punktai. Tokiuose pastatuose gyventojai balsų dauguma galės pasirinkti kitą šildymo pradžios ar pabaigos laiką. Šilumos punktų nerenovavusieji ir toliau priklausys nuo Savivaldybės sprendimo, kada įjungti šildymą.
Šiluma brangs, bet klausimas – kiek
Tačiau daug labiau gyventojams neramu ne dėl to, kada butuose pradės šilti radiatoriai, o kiek teks mokėti už šilumą.
Jukna neslepia: biokuro rinkoje šiemet situacija gerokai sudėtingesnė. Nors Lietuvoje biokuro pakanka, jo kaina kyla.
„Panevėžio energija“ kurą perka tarptautinėje biokuro biržoje „Baltpool“, o rinkoje jau matomas ryškus kainų skirtumas, palyginti su praėjusiais metais.
Pasak T. Juknos, pernai rugsėjį medienos skiedrų kaina už megavatvalandę siekė apie 18 eurų, o šiemet už ją tenka kloti maždaug 30 eurų, kartais netgi ir daugiau.
„Viskas priklausys nuo to, kaip pavyks suvaldyti biokuro kainas. Tai turės tiesioginę įtaką šilumos kainai. Kad šildymo kaina bus didesnė nei pernai, tikrai, tačiau nereikėtų gyventojų gąsdinti, kad pabrangs tris kartus“, – sako T. Jukna.
Pasak jo, šilumos tiekėjai ieško būdų, kaip padidėjusias kuro kainas suvaldyti. Viena iš galimybių – didinti rinkai tiekiamos medienos kiekį ir sudaryti sąlygas šilumos gamintojams įsigyti ne tik skiedrų, bet ir malkinės medienos, kurią jie galėtų patys paruošti biokurui.
Šią savaitę dėl biokuro tiekimo ir jo kainų diskutuota ir Seime.
Valstybinių miškų urėdija informavo, kad dėl miško vėjavartų planuojama rinkai papildomai pateikti apie 100 tūkst. kietmetrių biokuro.
Juknos vertinimu, šie sprendimai galėtų padėti pristabdyti kainų augimą, tačiau jis – vis tiek neišvengiamas.
„Jei šie sprendimai bus pradėti įgyvendinti dar iki šaltojo sezono, tiesioginę naudą pajustų ir gyventojai. Tuomet šilumos kainos galėtų augti iki dešimties procentų. Tačiau jeigu sprendimų nebus, situacija gali būti gerokai sudėtingesnė“, – teigia „Panevėžio energijos“ vadovas.
Milijoniniai įsiskolinimai
Pasak T. Juknos, geopolitinė situacija daro įtaką visų energetikos išteklių kainoms, vien dujų kaina per metus išaugo tris kartus, tačiau biokuro rinkoje matomas kainų augimas kelia papildomų klausimų.
„Dujų brangimui yra objektyvių priežasčių, bet mediena per Hormuzo sąsiaurį juk neplaukia. Tačiau kažkodėl jei dujos brango, didinama ir kito kuro kaina“, – rinkos tendencijas komentuoja T. Jukna.
Brangesnis šildymas gali tapti papildomu išbandymu ir tiems, kurie jau dabar sunkiai suduria galus.
Vien panevėžiečių skola „Panevėžio energijai“ siekia kiek per 2,6 mln. eurų.
„Dujų brangimui yra objektyvių priežasčių, bet mediena per Hormuzo sąsiaurį juk neplaukia.“
T. Jukna
Tačiau T. Jukna sako matantis ir gerėjančią tendenciją – gyventojų įsiskolinimas už šilumą, palyginti su praėjusių metų rugsėju, sumažėjęs 2,4 proc.
Pasak T. Juknos, dalis skolų mažėja dėl valstybės teikiamų kompensacijų.
„Didžioji dalis skolininkų – beviltiški. Kai susikaupia nemenka skola, tenka kreiptis į teismą ir antstolius“, – teigia T. Jukna.
Gelbsti kompensacija
Šilumos tiekėjai skaičiuojant milijoninę gyventojų skolą, Savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio duomenys rodo, kad žmonių, prašančių kompensacijos už šildymą, per metus net šiek tiek sumažėjo.
2025–2026 metų šildymo sezoną kompensacijos už šildymą skirtos maždaug 19 tūkst. panevėžiečių
2024–2025 metų sezoną tokių buvo apie 21 tūkst.
„Augančio kompensacijų gavėjų skaičiaus nematome, gal net kiek gavėjų ratas sumenko, lyginant praėjusių ir dar ankstesnių metų šildymo sezonus“, – sako Panevėžio savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė.
Pasak vedėjos, panevėžiečiai dėl šildymo kompensacijų gali kreiptis jau nuo rugsėjo pradžios. Tiesa, jos bus skaičiuojamos už spalio mėnesį, kai oficialiai prasidės šildymo sezonas.
Pasak Z. Ragėnienės, gyventojai, kompensaciją gaunantys ne pirmus metus, tuo rūpintis pradeda gerokai anksčiau – registruotis ima dar vasaros pradžioje.
Mat Panevėžyje, skirtingai nei kituose miestuose, gyvų eilių nėra – gyventojai priimami pagal registracijos datą. Galintys dokumentus pateikti elektroniniu būdu tai gali padaryti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).
