DnB NORD banką krečia nemalonumai. Panevėžio apygardos teismas dar šį mėnesį imsis nagrinėti grupės investuotojų, susiviliojusių banko siūlytomis obligacijomis ir dėl to patyrusių milžiniškus nuostolius, ieškinį. Visas gyvenimo santaupas – 150 tūkst. litų praradęs Raimundas Povilonis kaltina banką pardavus blogą taupymo produktą ir neperspėjus apie riziką.
DnB NORD banką krečia nemalonumai. Panevėžio apygardos teismas dar šį mėnesį imsis nagrinėti grupės investuotojų, susiviliojusių banko siūlytomis obligacijomis ir dėl to patyrusių milžiniškus nuostolius, ieškinį. Keliolika privačių asmenų, stokojusių teisinių ir ekonominių žinių, kaltina banką įpiršus paskolas pirkti sudėtingiems taupymo produktams ir neperspėjus apie gresiančią riziką.
Prie ieškinį pateikusios grupės prisijungsiantis panevėžietis Raimundas Povilonis nusiteikęs su Norvegijos kapitalo DnB NORD banku dėl prarastų viso gyvenimo santaupų bylinėtis nors ir porą dešimtmečių. Tai, kas jam buvo parduota kaip saugus taupymo produktas, virto 150 tūkst. litų nuostoliu.
Netgi jei pinigų nebeatgautų, panevėžietis mano, jog kova su banku neliks bevaisė. Milžiniškus nuostolius patyrę DnB NORD klientai tikisi apginti viešąjį interesą – ne tik savo, bet ir visų neprofesionalių investuotojų teises.
Jei prieš ketvertą metų R.Povilonis nebūtų susigundęs DnB NORD pasiūlymu investuoti į obligacijas ir taip padidinti savo kapitalą, sąskaitoje turėtų mažiausiai 150 tūkst. Lt. Dabar – nulį.
Per dvidešimt versle išdirbtų metų sutaupytus 150 tūkst. litų R.Povilonis 2007-aisiais sumanė patikėti saugoti bankui – padėti terminuotąjį indėlį.
DnB NORD Panevėžyje darbuotojos pasiūlymas užuot pinigus taupius už juos įsigyti vertybinių popierių pasirodė labai patrauklus – toks investavimo būdas žadėjo gerokai padidinti santaupas.
R.Povilonis suprato, kad įsigijęs banko obligacijų savo pinigais nerizikuoja.
Juolab kad net ir savo informaciniame leidinyje DnB NORD skelbė, jog įsigijus obligacijų yra galimybė užsidirbti nemenkų palūkanų „be jokios rizikos prarasti investuotas lėšas“.
Kad investavus į obligacijas jau netolimoje ateityje gresia likti plikam ir basam, 2007-aisiais galėjo žinoti nebent tų pačių bankų analitikai ir ekonomikos ekspertai. Teisiniu ir ekonominiu išprusimu nepasižyminčioje visuomenėje pasitikėjimas bankais tuomet buvo beribis. Prieš ketverius metus vykdytų apklausų duomenimis, didžiausią visuomenės pasitikėjimą turėjo „Sodra“ ir bankai, sugebėję aplenkti netgi bažnyčią, policiją, kariuomenę ar prezidento tarnybą.
„Bankais tikėjome taip pat, kaip valstybe. O man garantavo, kad savų investuotų lėšų negaliu prarasti, blogiausia, kas gali atsitikti – neuždirbsiu palūkanų“, – tvirtina R.Povilonis.
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite rugsėjo 20 d. „Sekundėje“.
