Nebelikus Lietuvos kino studijos, Vyriausybė svarsto galimybę įsteigti Kino centrą.
Dėl sumažėjusio valstybės finansavimo Lietuvos kino pramonė išgyvena itin sunkų laikotarpį. Papildyti kino biudžetą būtų galima pritraukiant užsienio filmų kūrėjus. Tačiau Lietuvoje, priešingai nei kitose Europos valstybėse, užsienio kūrėjams nesiūloma jokių lengvatų. Be to, šalyje vis dar nėra aktyvios kino veiklą kuruojančios institucijos.
Kerinčių šalies kraštovaizdžių ir profesionalių vietos darbuotojų gali nepakakti tam, kad į Lietuvą dažniau užsuktų garsūs filmų kūrėjai ir aktoriai, pasekę dabar Vilniuje besifilmuojančio Johno Malkovichiaus pavyzdžiu. Vis daugiau Europos valstybių kaip netiesioginę kino finansavimo priemonę įveda mokesčių lengvatą į jų šalį filmuoti atvykstantiems kūrėjams.
Fiskalinių paskatų modeliai galioja Italijoje, Čekijoje, Kroatijoje. Nuo 2010 metų tokia priemonė veikia ir Latvijoje. Nesiūlydama jokių privilegijų Lietuva pralaimi konkurencinę kovą. Dauguma užsienio projektų, kurie turėjo ir galėjo būti vykdomi Lietuvoje, buvo perkelti į Latviją.
Anot kultūros ministro Arūno Gelūno, parama užsienio kūrėjams valstybei atneštų daug naudos. „Užsienio kino kompanijų atėjimas į Lietuvą sukurtų naujas darbo vietas, šalies motyvai filmuose garsintų Lietuvą ir skatintų turizmą“, – sakė ministras, dalyvaudamas Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Kino politika ir jos plėtra Lietuvoje“.
Pasak Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovo Ramūno Škiko, šiuo metu Kultūros ministerijoje skatinimo priemonių kūrimo klausimu dirba speciali darbo grupė.
„Artimiausiu metu darbo grupė turėtų parengti Pelno mokesčio įstatymo pataisas, suteikiančias lengvatas į lietuvišką kiną investuojantiems asmenims“, – tvirtino R. Škikas. Pagal šį įstatymo projektą, užsienio gamintojo kontraktui dėl kino gamybos būtų taikoma 20 proc. nuolaida.
Įvedus kino paslaugų eksporto skatinimo priemonę esą pasikeistų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), daugiau pajamų gautų šalies biudžetas. Skaičiuojama, kad BVP padidėtų apie 51 mln. litų, socialinio draudimo ir vartojimo mokesčių būtų surinkta apie 5 mln. litų daugiau, pajamų mokesčio – 2 mln. litų, pelno mokesčio – 1,5 mln. litų daugiau nei surenkama dabar. Taigi valstybės biudžetas dėl lengvatos paskatų eksportui papildomai gautų apie 13,5 mln. litų – taip įstatymo projekto poveikį įvertino ekonomistas Raimondas Kuodis.
Pinigų pakanka vienam filmui sukurti
R. Škikas pabrėžia, kad lengvatos įvedimas nėra alternatyva nacionaliniam kino finansavimui, bet papildomas šaltinis. Per pastaruosius penkerius metus nacionalinio kino gamybai iš valstybės biudžeto buvo skirta 35 mln. litų. 2010 m. kino pramonė iš biudžeto sulaukė 5 mln. litų.
Kultūros ministras A. Gelūnas pripažino, kad tokio finansavimo užtenka sukurti vienam neambicingam vaidybiniam filmui per metus: „Pinigų spausdinimo mašinėlės neturiu, o valstybės skola yra tokia, kokia yra. Kinui skirti daugiau lėšų būtų galima tik atimant iš kitų sričių: operos, muziejaus, teatro“.
Tačiau režisieriaus Gyčio Lukšo manymu, galimybių padidinti kino finansavimą yra. Anot G. Lukšo, politikai turėtų grąžinti sunkmečiu iš Kino įstatymo išbrauktą punktą, kuris numatė 30 proc. PVM už filmų platinimą ir viešą rodymą.
Gytis Lukšas
„Pamenu, kad mes buvome susitarę PVM didinti iki 60 proc. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad pačiame paskutiniame Vyriausybės posėdyje, neliko ne tik 60 proc, bet neliko ir 30 proc. Neliko nieko iš tų punktų, kurie kažkada vadinosi Nacionalinio kino rėmimo programa. Liko tik abstrakti frazė – „Lietuvos kinas remiamas iš valstybės biudžeto“, – neslėpė apmaudo režisierius.
G. Lukšas kino politiką Lietuvoje vertina skeptiškai. „Kino politika Lietuvoje man primena vėžį – atrodo, kad einame į priekį, bet iš tikrųjų slenkame atgal. Lieka tik iliuzinė viltis, kad ne šliaušime atgal, o po truputį judėsime į priekį“, – vylėsi jis.
Kino centrui gali pritrūkti veiklos
Kaip vieną iš būdų spręsti lietuviško kino problemas, Vyriausybė pasiūlė įsteigti Kino centrą. Ši biudžetinė įstaiga administruotų kino projektams skiriamas valstybės biudžeto lėšas, valdytų Filmų registrą, reprezentuotų nacionalinį kiną tarptautiniu mastu. Centrui įsteigti numatyta skirti 550 tūkst. litų.
G. Lukšas giria iniciatyvą steigti kino reikalus kuruojančią instituciją, tačiau baiminasi, kad Kino centro darbuotojai neturės veiklos: „Tokia institucija turi užsiimti kinu. Kinas turi egzistuoti realių arba ruošiamų gaminti kino filmų pavidalu. Šiuo metu neturime pakankamai šaltinių, kurie maitintų kino gamybą“.
Pasak režisieriaus, nacionalinių filmų trūksta, nes kūrėjai baiminasi, jog nesugebės pabaigti filmo. Filmas „Žalgiris – geležies diena“ Lietuvoje kuriamas jau daugiau nei trejus metus. Dėl nesutarimų tarp Kultūros ministerijos ir kūrėjų filmo biudžeto klausimais, tikėtina, jog šis istorinis filmas taip ir nebus sukurtas.
