Piktžolėmis vešintys ekologinių ūkių laukai atsidūrę ne tik po išmokas ūkininkams skirstančios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), bet ir akylų kaimynų didinamuoju stiklu.
Miežiškių seniūnijoje grūdines kultūras auginantis ūkininkas Donatas Šmiginas kreipėsi į NMA, kad ši patikrintų jo kaimynystėje plytinčius ekologinius pasėlius. Nors jų šeimininkai deklaruoja auginantys juodąsias garstyčias, tačiau tarp piktžolių vaistingųjų augalų tektų ieškoti kone su žiburiu.
D.Šmiginas tvirtina tokį vaizdą matantis metai iš metų.
„Ūkininkauju ne pirmus metus, žinau, kaip turi atrodyti ekologinio ūkio laukai. Bet ką matau pas kaimynus, į ekologinius pasėlius net nepanašu. Ten piktžolių daugiau nei pasėtos kultūros“, – „Sekundei“ teigė D.Šmiginas.
Ūkininkas tvirtina, kad kaimynų „žaliasis“ ūkis jam neša tik nuostolius. Anot D.Šmigino, jo paties rapsai nė iš tolo nebepanašūs į nupurkštuosius chemikalais – nuo kaimyno pasėlių vėjo užneštų sėklų piktžolės veisiasi ne prasčiau nei ekologiniame ūkyje.
D.Šmigino kolega, ūkininkas Aurimas Pukevičius įtaria, kad ekologinis ūkis gali tapti patogia priedanga solidžioms išmokoms susižerti. Mat išmokos už hektarą ekologinio ūkio – keturiskart didesnės nei ūkiams, naudojantiems chemikalus.
„Už hektarą šabakštynu paversto lauko – 1600 litų! O per tokius pseudoekoūkius kaimynai kenčia“, – piktinosi A.Pukevičius.
D.Šmigino pasėlių kaimynystėje juodąsias garstyčias auginantis ekologinio ūkio savininkas Saulius Tumšys neslepia, kad piktžolių jo pasėliuose nereikia daug dairytis. Tarp jų ir juodosios garstyčios šįmet neužderėjusios – 19 ha vaistingųjų augalų ūkininkui teko tiesiog užarti.
S.Tumšys tvirtina dėl to į ES skiriamas išmokas ekologiniams ūkiams nebepretenduojantis.
Tačiau ūkininkas neigia, kad jo pasėliai piktžolėti – iš aplaidumo.
Chemijos savo ūkyje negalintis naudoti S.Tumšys nebeišmano, kaip apsiginti nuo šįmet itin vešinčių žolių.
„Laukai po sovietmečio buvo neprižiūrėti, piktžolėmis apaugo. Jas išnaikinti vien tik įdirbant žemę reikia daug laiko, o aš tik ketverius metus ūkininkauju. Net chemikalus purškiantiems ūkininkams nepavyksta pasėlių idealiai sutvarkyti. Ne vienas guodėsi, kad šįmet po kelis kartus purškė ir – nieko“, – teigė S.Tumšys.
Ūkininkas abejoja, ar ir paties jį skundžiančio D.Šmigino pasėliai – pavyzdingi. Juolab kad ne iš vieno ūkininko girdėjęs nusistebėjimų, kad kai kitų kultūros jau gražiai sudygusios, šis dar tik sėti pradedąs.
Dėl D.Šmigino ūkininkavimo skundų yra gavusi ir Miežiškių seniūnija. Praėjusiais metais į ją kreipėsi ūkininkui žemę nuomojantys žmonės, sunerimę, kad šis nenuėmęs derliaus, todėl gali ir nuomos mokesčių nemokėti.
Skundėsi seniūnijai ir ūkininkai, kad dėl D.Šmigino laukuose palikto derliaus jų pasėlius užkariaus piktžolės.
Tačiau nei dėl S.Tumšio, nei dėl kitų ekologiškai ūkininkaujančių D.Šmigino kaimynų seniūnijos specialistai negali nieko blogo pasakyti.
„Miežiškių seniūnijos žemės labai nederlingos. Gal tikrai kartais išmokas labiau apsimoka gauti, kai derlius menkas, o laukai piktžolėti.
Turbūt nėra ūkininko, kuris nepagudrauja, bet net jei ir piktžolėti laukai būtų, seniūnija neturi teisės ūkininkų kontroliuoti“, – teigė Miežiškių seniūno pavaduotoja Teresėlė Vilkauskienė.
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite rugsėjo 17 d. „Sekundėje“.
