T. Geithnerio dalyvavimas ES finansų ministrų susitikime parodo JAV nerimą dėl skolų krizės.
Penktadienį Vroclave (Lenkija) susirinkę Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai ieško išeičių iš regiono niekaip neapleidžiančios skolų krizės. Į susitikimo darbotvarkę įtraukti bendrų euro zonos obligacijų ir Graikijos klausimai.
Prie ES finansų ministrų prisijungė JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris. Tai pabrėžia Vašingtono nuogąstavimus, kad euro zonos problemos gali išplisti už Europos ribų. JAV prezidentas Barackas Obama paskutiniu metu ne kartą ragino euro zonos valstybes greičiau spręsti savo problemas.
Didžiosios Britanijos iždo kancleris George’as Osborne’as penktadienį pareiškė, kad situacija euro zonoje yra grėsminga. Austrijos finansų ministrė Maria Fekter neatmetė galimybės, kad Graikija neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų. Ji pažymėjo, kad šiai šaliai derėtų skirti daugiau pinigų.
Tačiau Suomija mainais į Graikijai skiriamus pinigus norėtų gauti užstatą. „Deja, nemanau, kad šįvakar rasime sprendimą“, – atvykusi į Vroclavą sakė Suomijos finansų ministrė Jutta Urpilainen. Jos atstovaujamoje valstybėje, taip pat Vokietijoje ir Slovakijoje auga pasipriešinimas naujiems finansinės paramos paketams.
Reikalavimai, kad Graikija paspartintų taupymo planus, ir nesutarimai tarp skirtingų Europos vyriausybių verčia nerimauti rinkas. Jos žino, kad Graikijai reikia daugiau pinigų. Tačiau ar jie bus skirti, nuspręs tarptautinių kreditorių siųsti auditoriai, kurie savo darbo greičiausiai nebaigs iki mėnesio pabaigos.
Nepaisant visų nesutarimų, finansų ministrai mėgins rasti bendrą kalbą ir vieningą nuomonę, kaip reikėtų kovoti su skolų krize. Belgijos finansų ministras Didieras Reyndersas ketvirtadienį pareiškė, kad šiuo metu ne laikas „statyti sienas“. Krizę esą reikia išnaudoti tolesnei Europos integracijai.
Raminamųjų injekcija
Kelias dienas žemyn riedėjusios akcijų rinkos, buvo pristabdytos tik ketvirtadienį, kai Europos centrinis bankas kartu su JAV Federaliniu rezervu, Anglijos, Japonijos ir Šveicarijos centriniais bankais pareiškė skolinsiantys pinigų euro zonos bankams.
Kai kurie analitikai tokį centrinių bankų veiksmą įvertino kaip pasiruošimą Graikijos žlugimui. Tačiau Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos patikino, kad jo šalis įgyvendins taupymo planą, tad žlugimas esą neturėtų būti svarstomas.
„Tikslas – šiems ir kitiems metams keliamus finansinius tikslus įgyvendinti be atidėliojimų, išimčių ir nukrypimų“, – vos atvykęs į Lenkiją pareiškė E. Venizelos.
Tačiau nepaisant kiek atsigavusių akcijų rinkų ir optimistiškų graikų kalbų, mažai kas tiki, kad skolų krizė jau baigėsi.
Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde valstybes abipus Atlanto paragino imtis ryžtingesnių veiksmų. Delsimas apsispręsti ir imtis veiksmų, jos teigimu, tiek JAV, tiek Europą stumia prie bedugnės krašto.
Savo ruožtu Europos Komisija naujausioje ataskaitoje pareiškė, kad regiono ekonomikos augimas per ateinančius tris šių metų mėnesius gali sustoti.
