ES Ekonomikos ir finansų komitetas įspėjo penktadienį ir šeštadienį Lenkijoje posėdžiausiančius Europos finansų ministrus, kad regionui gresia atsinaujinanti kreditų krizė.
Graikija yra neatskiriama euro zonos dalis, ji įvykdys visus prisiimtus įsipareigojimus. Taip trečiadienį vakare po telefoninės konferencijos Europą ramino Graikijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai. Tačiau šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis laikosi kiek kitokios nuomonės – euro zona, anot ministro, yra dideliame pavojuje, o jai žlugus per ateinančius 10 metų regione gali kilti kariniai konfliktai.
Graikijos ministras pirmininkas George’as Paprandreou telefoninės konferencijos metu dar sykį patikino Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerę Angelą Markel, kad jo šalis yra pasiruošusi įgyvendinti visus uždavinius, iškeltus mainais į į du tarptautinių kreditorių paramos paketus.
Tačiau, nepaisant nuolat kartojamų tokių G. Papandreou žodžių, abejonės, ar Graikija sugebės vykdyti savo įsipareigojimus, išlieka. Taip pat nuolat girdimos spekuliacijos, kad prasiskolinusiai šaliai gali tekti išstoti iš 17 valstybių pinigų sąjungos. Todėl galima teigti, kad trečiadienį vykęs Graikijos premjero ir dviejų Europos lyderių pokalbis ir po jo pasigirdę komentarai buvo skirti baimės krečiamoms rinkoms nuraminti.
„Pastarosiomis dienomis netylant įvairiems gandams, visi pokalbio dalyviai patikino, kad Graikija yra neatskiriama euro zonos dalis“, – sakė Graikijos vyriausybės atstovas spaudai Elias Mossialos. Savo ruožtu A. Merkel ir N. Sarkozy po pokalbio su Graikijos premjeru išplatintame pranešime pabrėžė, kad „gelbėjimo programos įgyvendinimas yra būtinas norint, kad Graikijos ekonomika vėl augtų“.
Rinkų reakcija
ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) praėjusių metų gegužę skyrė Graikijai 110 mlrd. eurų paramą, o šių metų liepą sutarė dar dėl 109 mlrd. eurų paramos paketo. Tiesa, šiai paramos daliai dar turi pritarti euro zonos valstybių narių parlamentai.
Kiek vėliau šį mėnesį Graikija turėtų gauti kitą pirmojo paramos paketo dalį. Tačiau tik tuo atveju, jeigu ES, TVF ir Europos centrinio banko tikrintojai patvirtins, kad šalis vykdo savo įsipareigojimus.
Reaguodamos į vėlyvus trečiadienio Europos lyderių pareiškimus, regiono akcijų biržos ketvirtadienį prekybą pradėjo ūgtelėjusios. „Euro Stoxx 50“ indeksas ūgtelėjo 1,1 proc., DAX ir „CAC-40“ – 1 proc., o „FTSE 100“ – 1,4 proc.
Teigiamai į raminimus reagavo ir akcijų rinkos kitoje pasaulio pusėje. Japonijos „Nikkei“ indeksas augo 1,8 proc., o pasaulio akcijų indeksas MSCI – 0,9 proc. Tačiau euro kursas riedėjo žemyn, nes baimė, kad Graikijos žlugimas yra neišvengiamas, išliko.
A. Merkel, G. Paprandreo ir N. Sarkozy pokalbis vyko po to, kai Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso pranešė, kad netrukus EK pristatys bendrų euro zonos obligacijų įvedimo galimybes. Todėl A. Merkel dar kartą pasinaudojo proga išreikšti Vokietijos priešiškumą šiai idėjai.
Savo ruožtu paramą bendrų euro zonos obligacijų įvedimui ne kartą reiškusi Italija galutinai patvirtino 54 mlrd. eurų vertės taupymo planą. Tokiu būdu trečia pagal dydį euro zonos ekonomika siekia apsisaugoti nuo skolų krizės plitimo.
Panikos varpai
Nepaisant to, ES Ekonomikos ir finansų komitetas parengtoje ataskaitoje įspėjo penktadienį ir šeštadienį Lenkijoje posėdžiausiančius Europos finansų ministrus, kad regione gali atsinaujinti kreditų krizė.
Maža to, Vokietijai, Prancūzijai ir EK stengiantis suvaldyti paniką ir sklindančius gandus apie galimą euro zonos žlugimą, Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis įpylė alyvos į ugnį pareiškęs, kad euro zonos žlugimo atveju Europos gali neišvengti karo.
Kalbėdamas Europos Parlamento (EP) nariams J. Rostowkis pareiškė, kad Europa turi greitai reaguoti, jeigu nori išvengti pavojaus. Jis rėmėsi nesena Šveicarijos banko UBS ataskaita, kurioje svarstoma apie tai, kokios būtų euro zonos žlugimo pasekmės. Bankas, įprastai garsėjantis racionaliomis analizėmis, savo ataskaitoje priminė, kad istoriškai po pinigų sąjungų žlugimų prasideda civiliniai neramumai.
Kalbėdamas parlamentarams J.Rostowskis prisiminė neseną pokalbį su banke dirbančiu draugu: „Mes kalbėjomės apie euro zonos krizę. Jis man pasakė: „Žinai, po tokių politinių ir ekonominių šokų per ateinančius 10 metų retu atveju išvengiama karo“. Karo, ponios ir ponai. Aš rimtai galvoju savo vaikams parūpinti Žaliąją kortą“.
Vėliau žurnalistams J. Rostowskis teigė žodžius pasirinkęs labai atsargiai. Karas esą mažai tikėtinas per artimiausius ketverius penkerius metus, tačiau per ateinančius dešimt metų jis esą galėtų įvykti.
