Mokslo metai kai kuriose Panevėžio mokyklose prasidėjo ne pagal įprastą scenarijų. J. Miltinio mokyklos gimnazistai bent iki spalio pradžios mokysis nuotoliniu būdu. Kiti į gimnaziją grįžo, tačiau klasėmis dalysis su statybininkais, lauke – biotualetai, o pietų teks ieškoti mieste.
Šie nepatogumai – didelių atnaujinimų mokyklose kaina.
J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimundas Dambrauskas pripažįsta šio rugsėjo laukęs su dideliu nerimu.
Tikėtasi, jog rugsėjo 1-ąją mokiniai grįš į jau sutvarkytą mokyklą, tačiau užsitęsė projektavimo darbai.
Gimnazijoje vienu metu vykdomi du projektai. Pagal „Tūkstantmečio mokyklų programą“ įrengiamos gamtos mokslų laboratorijos, pagal kitą – mokyklos aplinka pritaikoma negalią turintiems mokiniams. Tam reikia ne tik platesnių kabinetų durų, bet ir specialiai pritaikytų tualetų, persirengimo kabinetų, kitų erdvių.
„Iššūkių tikrai yra, nesakau, kad viskas patepta sviestu“, – situaciją apibūdina R. Dambrauskas.
Vis dėlto gimnazija pasirinko nenutraukti pamokų mokykloje.
Jos vyksta, o kartu – ir statybos darbai.
Direktorius tikisi, kad iki rugsėjo pabaigos statybininkai galės atiduoti dvi klases ir dalį koridoriaus.
Prie tualetų nusidriekė eilės
Tačiau didžiausiu kasdieniu nepatogumu J. Balčikonio gimnazijoje tapo ne klasių, o sanitarinių patalpų trūkumas.
Senojoje mokyklos dalyje tualetai veikia, tačiau dėl prie jų išaugusių eilių teko ieškoti papildomo sprendimo – mokyklos kieme šią savaitę turėtų atsirasti keturi biotualetai.
„Kad išvengtume ilgų eilių, užsakėme geresnius, su galimybe nusiplauti rankas, biotualetus. Jie jau šią savaitę bus pastatyti mokyklos kieme. Ar mokiniai jais noriai naudosis, kol kas sunku pasakyti, bet tokia galimybė bus“, – apie gana neįprastą naujovę pasakoja gimnazijos vadovas.
Neturi ir valgyklos
Tualetų trūkumas, anot R. Dambrausko, nėra didžiausia mokyklos problema.
Kur kas daugiau rūpesčių kelia tai, kad gimnazija šiuo metu neturi valgyklos. Skelbtas maitinimo paslaugos konkursas norimo rezultato nedavė. Jo laimėtojas paskutinę minutę atsisakė pradėti darbą.
Pasak R. Dambrausko, viena iš priežasčių – brangi nuoma ir nedidelis mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, skaičius.
Tad šiuo metu nemokamą maitinimą gaunantiems vaikams maistas užsakomas, o kitiems tenka atsinešti pietus iš namų arba ieškoti vietos pavalgyti mieste.
„Kol šilta, nueiti pavalgyti į miestą paprasta, bet kaip bus vėliau, nežinia“, – pripažįsta direktorius.
Mokykla tikisi, kad antrasis konkursas bus sėkmingesnis.
Jei ir šįkart nepavyks rasti maitinimo organizatoriaus, bus skelbiamas trečiasis konkursas, kuriame nuomos kainą būtų galima sumažinti trečdaliu.
Sportuos lauke
Dar vienas iššūkis gimnazijai – kūno kultūros pamokų organizavimas, mat šiuo metu persirengimo kambarius teko užleisti statybininkams.
Kol kas, anot direktoriaus, jei leis orai, ėjimo treniruotes bus galima rengti lauke – praėjusį rudenį tai buvo įmanoma daryti net iki lapkričio pradžios.
O orams subjurus, valgykloje svarstoma organizuoti sveikos gyvensenos paskaitas.
„Stengiamės į nepatogumus žvelgti kūrybiškai. Mokinių turime, mokytojų irgi netrūksta, tai svarbiausia, o visi kiti iššūkiai išsprendžiami. Bent jau aš matau šviesą tunelio gale“, – optimistiškai nusiteikęs R. Dambrauskas.
Mokosi prie kompiuterių namuose
J. Miltinio gimnazijos auklėtiniai mokslo metus pradėjo ne klasių suoluose, o prie kompiuterių namuose.
Gimnazijos direktorė Ramutė Stasevičienė pasakoja, kad pagrindinė tokio sprendimo priežastis – lifto įrengimo darbai.
Kadangi lifto šachta netilpo siauroje laiptinėje, nuo pirmo iki viršutinio aukšto teko perdangose iškirsti angas.
Mokykloje mokosi daugiau kaip 650 mokinių, joje dirba per šimtą darbuotojų, o dėl remonto darbų neliko galimybės saugiai patekti į sanitarinius mazgus.
J. Miltinio gimnazijoje statybos darbai vyksta nuo vasario, tačiau tokios sudėtingos situacijos, kokia susidarė šį rugsėjį, mokykla dar nebuvo patyrusi.
„Neatitinkame jokių higienos normų, nes dėl lifto statybos darbų apribotas patekimas į tualetus. Tad neturėjome kitos išeities, kaip iki spalio pradžios pereiti į nuotolį“, – situacijos rimtumo neslepia R. Stasevičienė.
Ji tikisi, kad iki spalio pradžios bus atlaisvintas bent priėjimas prie dalies tualetų. Tačiau visiškai išvengti statybų kaimynystės ir tada nepavyks.
„Turėsime ir toliau mokyklos patalpas dalytis su statybininkais. Bandysime kažkaip prisitaikyti, nes nesinorėtų ir toliau dirbti nuotoliu“, – sako direktorė.
Pasak R. Stasevičienės, kol kas mokiniai pamokose dalyvauja aktyviai, tačiau tikroji ugdymo kokybė paaiškės tik jiems sugrįžus į klases.
Tam tikri darbai – kontroliniai ir patikrinamieji – kol kas atidėti.
„Teks tam tikrus nepatogumus išgyventi, bet turėsime iš dalies sutvarkytą ir negalią turintiems vaikams pritaikytą mokyklą“, – kalba R. Stasevičienė.
Kaina už modernesnes mokyklas
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė pabrėžia: J. Miltinio gimnazijoje susiklosčiusi situacija yra išskirtinė.
Kitose mokyklose statybos darbus stengiamasi organizuoti taip, kad mokiniai galėtų mokytis klasėse.
„J. Miltinio vaikai visą rugsėjį mokysis nuotoliu. Įrengiamas liftas, tad nėra jokios galimybės patekti į tualetus. Šiuo metu tėra tik didžiulės iškirstos skylės perdangose. Negalime užtikrinti jokio saugumo, vaikai negali mokytis statybvietėje, todėl teko išeiti į nuotolį“, – aiškina S. Sėrikovienė.
Panašių darbų laukia ir kitos miesto mokyklos.
„Saulėtekio“ progimnazijoje taip pat įrengiamas liftas, tačiau dėl kitokios perdangų struktūros darbus galima vykdyti taip, kad vienu metu mokytųsi vaikai ir dirbtų statybininkai.
Vėliau liftų įrengimo darbai numatyti ir Rožyno progimnazijoje. Pasak S. Sėrikovienės, šioje mokykloje situacija gali būti panaši į J. Miltinio gimnazijos, nes abiejų pastatų architektūra labai panaši.
Šiuo metu liftus turi tik trys Panevėžio mokyklos – „Vilties“ bei „Žemynos“ progimnazijos, K. Paltaroko gimnazija.
Pasak S. Sėrikovienės, dabartinė situacija mokyklose – didelių ir sudėtingų projektų pasekmė. Remonto darbai prasidėjo dar žiemą, o vasarą statybininkai dirbo net savaitgaliais, kad mokyklos rugsėjį būtų kuo labiau pasirengusios priimti mokinius. Tačiau neretai projektus tenka koreguoti, o tai reiškia papildomą laiką ir dar ilgesnį mokyklų gyvenimą statybose.
„Ne visuomet numatyti darbai taip sėkmingai klostosi. Tenka ir naujai perprojektuoti, o tai užtrunka. Ne paslaptis, kad reali situacija nuo suprojektuotos dažnai skiriasi“, – sako S. Sėrikovienė.
