Panevėžio mieste pastaruoju metu itin suaktyvėjo internetiniai sukčiai. Pasinaudoję apgaule išviliotais internetinės bankininkystės duomenimis, jie paima greituosius kreditus.
Pirmadienį Panevėžio apskrities vyriausiasis policijoskomisariatas (VPK) gavo pranešimą, kad 59-erių J.T., gyvenantis Kniaudiškių g., buvo apgautas nepažįstamo asmens. Jis, apgaule išviliojęs internetinės bankininkystės duomenis, iš „Credit 24“ paėmė 350 litų kreditą.
Panašiai nukentėjo ir 22-ejų metų Krekenavos gyventoja. Praėjusią savaitę nepažįstama mergina viename tinklalapyje apgaule išviliojo internetinės bankininkystės duomenis ir iš jos sąskaitos pasisavino 624 litus, paskui iš kredito bendrovės paėmė 740 litų.
Rugsėjo pradžioje nuo internetinių sukčių nukentėjo ir 50-metis A.A., gyvenantis Beržų gatvėje, bei 56-erių A.P., Pramonės gatvės gyventojas. A.A. vardu buvo paimtas 1200 litų kreditas, A.P. – 1700 litų. Liepos pradžioje, pasinaudojęs V.T. internetinės bankininkystės duomenimis, sukčius iš „SMS Credit“ gavo net 2400 litų paskolą. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekami 6 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir naudojimo bei neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų, sukčiavimų.
Panevėžio apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Nerijus Kurklietis sako, kad tokios bylos išaiškinamos įvairiai, tai priklauso nuo daugelio aplinkybių – ar nukentėjusysis pažįsta sukčius, ar turi jų kontaktinius duomenis, kaip apgavikams sekasi mėtyti pėdas.
Pastaruoju metu sukčiai tampa išradingesni. Jie dažnai apsimeta banko konsultantais ar kitais specialistais ir prašo patikslinti banko kortelės PIN kodą ar elektroninio banko prisijungimo kodus. Pasak Sauliaus Abraškevičiaus, „Swedbank“ atstovo spaudai, sukčiai dažnai kreipiasi į darbo ieškančius žmones, kurie savo telefono numerį nurodo laikraščių ar interneto skelbimuose. Aferistai jiems iškart pasiūlo darbą ir informuoja norintys sutvarkyti užmokesčio pervedimo klausimus, o tam neva reikia elektroninės bankininkystės slaptažodžių ir kodų. Jei žmogus jų neturi, netgi paprašoma nuvykti į banką ir pasirašyti elektroninės bankininkystės sutartį. Išvilioję šiuos duomenis, sukčiai iš greitųjų kreditų bendrovių pasiima paskolas.
Išsamų Linos DRANSENKAITĖS straipsnį skaitykite rugsėjo 14 d.„Sekundėje“.
