Vestuvės keičiasi – kartu keičiasi ir vietos, kuriose panevėžiečiai prisiekia vienas kitam meilę. Vieni renkasi tradicinę ceremonijų salę, kiti jaunavedžių žiedus sumaino restorane, parke, sodyboje.
Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojoms šiemet teko poras tuokti ir kalėjime, o vienos santuokos registravimo proga vedėjai teko užkopti net ant daugiabučio stogo.
Santuokų mažiau
Nuo metų pradžios iki rugsėjo Panevėžio Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos 302 santuokos – aštuoniomis mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė skaičiuoja: dešimtadalis santuokų įvyko bažnyčioje, dar dešimtadalis porų tuokėsi užsienyje.
„Vadinamųjų išvažiuojamųjų santuokų, kurių registruoti man net važiuoti netenka, į ceremonijų vietas nueinu pėsčia, nuo metų pradžios registruotos penkios“, – sako L. Guokė.
Tuokėsi ir ant daugiabučio stogo
Ne taip ir mažai santuokai prašymus pateikiančių porų nurodo norinčios tuoktis kaimo turizmo sodybose, dvaruose, gėlynuose ar kitose netradicinėse vietose.
„Tokiais atvejais aiškinu, kad, mums pateikus prašymus tuoktis, pačią ceremoniją galima rengti tik savivaldybės, tai yra Panevėžio miesto, ribose“, – teigia L. Guokė.
Išgirdusios apie šį apribojimą kai kurios poros pasuka į kitoje gatvės pusėje esančią Panevėžio rajono savivaldybę.
Nusprendę tuoktis ne Civilinės metrikacijos skyriaus ceremonijų salėje, bet mieste, jaunavedžiai amžiną meilę yra prisiekę Panevėžio parkuose, santuokos registruotos malūne ir dviejuose restoranuose. Praėjusiais metais L. Guokė santuoką registravo „Pragiedrulių“ sodyboje, dar anksčiau – siaurojo geležinkelio depe.
Dėl šio iškilmingo momento vedėjai netgi yra tekę užkopti ir ant daugiabučio stogo.
„Stebiu santuokų tendencijas užsienio šalyse. Atkreipiau dėmesį, kad ten grįžtama prie registravimo miestų rotušėse, kitose iškilmingose vietose. Po to švęsti turbūt vykstama į pačias įvairiausias vietas, tačiau pati registracija vyksta oficialioje vietoje“, – palygina L. Guokė.
Jaunikiai iš Panevėžio kolegijos
Gana dažnai registruoti išvažiuojamųjų santuokų Civilinės metrikacijos skyriaus specialistėms tenka vykti į Panevėžio kalėjimą.
„Bent po kartą per mėnesį tikrai einu į kalėjimą tuokti jaunavedžių“, – sako L. Guokė.
Iki šio rudens Panevėžyje registruotos ir dvi jubiliejinės santuokos – įžadus panoro atnaujinti viena 25 metus, kita 50 metų kartu išgyvenusi pora.
Šiemet Panevėžyje registruotos šešios lietuvių moterų santuokos su vyrais iš Maroko.
L. Guokė atkreipė dėmesį, kad nesnaudžia ir žmonas susiranda iš Maroko į Panevėžio kolegiją atvykstantys studijuoti jauni vyrai.
Panevėžietės tekėjo ir už amerikiečių, Jungtinės Karalystės, Rumunijos vyrų. Mūsiškiai vyrai vedė Tailando, Rusijos, Baltarusijos moteris.
Pasak L. Guokės, šįmet kilo problemų moteris sutuokti su ukrainiečiais, nes Ukraina nuotoliniu būdu vyriškiams nebesuteikia dokumentų, įrodančių, kad nėra kliūčių sudaryti santuoką.
Kad gautų šiuos dokumentus, ukrainiečiams būsimiems jaunavedžiams tektų važiuoti į savąją šalį. Tačiau nuvažiavus yra tikimybė būti paimtam į frontą.
O štai skyrybų šįmet Panevėžyje – kone perpus mažiau nei santuokų.
Nuo sausio iki rugsėjo miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 158-ios ištuokos.
Kviečiasi vestuvių planuotojus
Panevėžio rajone per aštuonis šių metų mėnesius įregistruotos 72 santuokos, pernai per tą patį laiką – 83.
Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje tuokėsi 28 poros, o 23 poros atnešė įtraukti į apskaitą bažnyčioje sudarytų santuokų liudijimus. Įregistruota viena užsienyje sudaryta santuoka. Būta 20 išvažiuojamųjų santuokų.
„Mes, dvi skyriaus darbuotojos, paprastai važiuojame jaunavedžių tuokti į kaimo turizmo sodybas bei kitą gražią aplinką. Kartą esu tuokusi jaunuosios jų namuose“, – vardijo rajono Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Rudė.
Ji šiame skyriuje dirba jau 18-iolika metų, prieš tiek laiko ir pati tekėjo.
„Tada jaunieji rūpinomės daugybe organizacinių vestuvių reikalų. Atėjus šventei jau būdavome pavargę nuo rūpesčių. Dabar pastebiu, kad organizaciniai klausimai patikimi vestuvių planuotojams“, – sako skyriaus vedėja.
Nebeliko piršlių ir svočių
Šiais laikais registruojant santuoką nebėra piršlio, svočios ir gausios pajaunių ir pamergių komandos. Liudytojais dažniausiai tampa du žmonės.
Tačiau, pažymi R. Rudė, dabar santuokos registravimo ceremonijoje dažniausiai dalyvauja visi pakviestieji į vestuves bei daug sveikintojų.
Šiemet rajono Civilinės metrikacijos skyriuje registruotos lietuvių moterų santuokos su iraniečiu bei Vokietijos piliečiu. O du Panevėžio rajono vyrai į žmonas ėmė kaimyninės Latvijos bei gerokai labiau nutolusios Ugandos pilietes.
Panevėžio rajono gyventojai nuo šių metų pradžios minėjo septynias auksines ir vieną deimantinę santuoką.
Rajone per šiuos metus išsiskyrė 46-ios poros, pernai per tą patį laiką – 57.
