Įsisiūbuojant grybavimo sezonui į Panevėžio rajono miškus užsuko meška.
Šleivakojė šią savaitę pastebėta netoli Jotainių, o prieš keletą savaičių greičiausiai to paties žvėries pėdsakai aptikti prie Alančių kaimo.
Medžiotojai svarsto, kad plėšrūnas dar kurį laiką šiuose kraštuose užsibus, bet dėl nuolat kertamų miškų greičiausiai juose nežiemos.
Atšleivojo didelis meškinas
Medžiotojai perspėjo Jotainių gyventojus apie netolimame miške klaidžiojantį rudąjį lokį.
Žemės ūkio bendrovės „Jotainiai“ vadovas, medžiotojų būrelio „Tauras“ valdybos narys Eimantas Čeponis pasakoja, kad vėlų trečiadienio vakarą, apie 22 valandą, meška pasirodė vienam jų nariui. Pasak jo, medžiotojas iš pradžių pamanė, kad ateina šernas, tačiau greitai paaiškėjo, kad netoliese stambiausias Europos plėšrūnas – rudasis lokys.
„Jis jau rengėsi važiuoti namo ir ėjo automobilio link, bet išlindo meška. Medžiotojas greitai puolė atgal į bokštelį. Ten ir palaukė gerą valandėlę, kol meška nukėblino“, – pasakoja E. Čeponis.
Manoma, kad į šėryklą užklydusiai meškai irgi buvo staigmena sutikti žmogų.
Pasak E. Čeponio, išvydęs medžiotoją žvėris įbėgo į mišką, bet po kurio laiko įsidrąsinęs vėl išlindo į pamiškę ir lauko pakraštyje greičiausiai ėmėsi ieškoti ėdesio.
„Tai buvo didelis meškinas. Įtariame, kad patinas“, – sako E. Čeponis.
Kadangi Jotainių miškas vos pora kilometrų nuo paties kaimo, populiarus tarp grybautojų, gyventojai perspėti būti atsargesni išgirdus traškesį. E. Čeponio manymu, po tokio nutikimo kai kuriems ir grybų nebereikės – apskritai vengs miško.
Rado pėdsakų laukuose
E. Čeponis ketvirtadienį ir pats nuvažiavo į Jotainių mišką apžiūrėti pėdsakų.
„Labai giliai į mišką eiti nesinorėjo. Vis tiek nėra malonu – nežinai, kuriame miško gale gali vaikštinėti meška. Bet ir ji stengiasi vengti žmogaus“, – sako bendrovės vadovas
Anot jo, pirmąkart meškos pėdsakai šiose apylinkėse pastebėti maždaug prieš trejetą savaičių, tačiau tikėtasi, kad žvėris jau iškeliavęs.
„Ties Alančiais bendrovės laukuose irgi radome meškos pėdsakų. Perspėjau ir to kaimo gyventojus“, – sako E. Čeponis.
Jis abejoja, kad vaikštinėjantis meškinas čia įsikurtų ir žiemoti.
„Mūsų miškai labai prasti – vyksta nuolatiniai kirtimai, o meškoms tai nepatinka“, – svarsto E. Čeponis.
Pasirodo nebe pirmą kartą
Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Rimantas Misevičius pats medžiojantis netoli Jotainių – prie Vadoklių.
Visgi šio krašto miškuose meškos pastebimos jau nuo 2024-ųjų. Užpernai ji medžiotojui pasirodė netoli Šilų. Tąkart rudoji pastebėta brendanti į mišką per kviečius.
Pernai pirmą kartą Lietuvoje meška pasirodė pačiame Levaniškių kaimo, esančio Panevėžio rajono paribyje, centre – užsuko į parką, išvertė keletą avilių ir toliau patraukė savais keliais.
Ją matė ne tik žmonės, bet ir užfiksavo sankryžoje įrengta vaizdo stebėjimo kamera.
Meška panašiu laiku fiksuota ir jau gretimame Ukmergės rajone netoli Balelių, taip pat ir kitame kaime Anykščių rajone.
„Nieko čia nuostabaus, meškos Lietuvoje jau tikrai gyvena. Vėl sugrįžo atgal po 150 metų. Jų nėra daug, bet koks 10–15 meškų Lietuvoje jau gali būti suskaičiuojama“, – mano R. Misevičius.
Džiaugtis, kad sugrįžo
Gamtininkas Marius Karlonas šiemet taip pat tapo įspūdingo reginio liudininku.
Jis tiesiogiai su meška nesusidūrė, tačiau žvėrį užfiksavo jau pusę metų Dzūkijoje, netoli Čepkelių raisto palikta jo gamtos kamera. Daug miškais ir laukais keliaujantis gamtininkas sako labai laukiantis momento, kai šleivakoję išvys ir gyvai.
„Turbūt visi gamtininkai laukia, kol meškos pradės veistis Lietuvoje. Jos – į raudonąją knygą įrašytas gyvūnas, anksčiau čia gyvenęs ištisus amžius. Reikia tik džiaugtis, kad vėl sugrįžo“, – sako M. Karlonas.
Jo manymu, praeis koks penketas ar dešimt metų ir Lietuvos miškuose pastebėta meška nebekels tokio ažiotažo – žmonės įpras.
„Ateityje pamatyti mešką Lietuvoje bus tas pats kaip kokią lapę. Svarbu sveiko proto turėti ir per daug nepasitikėti laukiniu gyvūnu, o bijoti eiti į mišką nėra ko“, – teigia M. Karlonas.
Puola iš baimės
Pasak gamtininko, pati meška darys viską, kad išvengtų susidūrimo su žmogumi: jį užuodusi bėgs, slėpsis ir pan.
„Balkanuose, Karpatuose žmonės per automobilių langus šeria meškas šokoladais. Tokie gyvūnai, jei neduodi šokolado, tampa agresyvūs. Nereikia elgtis panašiai ir iš gamtos daryti zoologijos sodo“, – perspėja jis.
Žvėris gali pulti ir užspeistas į kampą, neturėdamas kur atsitraukti arba žmogui per daug priartėjus prie žvėries su jaunikliais.
Kitais atvejais, M. Karlono manymu, užpuolimai labai reti.
Jo teigimu, Estijos miškuose gyvena gal apie 1000 meškų, tačiau pavojingi susidūrimai, pasibaigę žmogaus sužalojimais, išskirtinai reti. Gamtininko žiniomis, šioje šalyje žmogų sužeidė medžioklės metu pašauta meška ir toks atvejis bene vienintelis per ilgą laiką.
FAKTAI
Rudasis lokys Lietuvoje negyveno nuo XIX a. vidurio, tad jų mūsų šalyje nelikę bemaž 170 metų.
Iki XVIII–XIX a. šis žvėris buvo paplitęs visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje, šiaurinėje Azijoje į pietus nuo Himalajų, Šiaurės Amerikoje.
XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje gyvenamasis arealas labai pakito lokių nenaudai ir jie išliko tik tam tikrose vietovėse.
Panevėžio rajono Jotainių, Alančių kaimų gyventojus medžiotojai įspėjo apie šio krašto miškuose vaikštinėjantį meškiną. Asociatyvi nuotrauka
