Technologijos vis sparčiau keičia mūsų kasdienybę – naujienas perskaitome telefone, knygą galime išgirsti ausinėse, o popierinis laikraštis konkuruoja su internetu. Tačiau ar iš tiesų popierius traukiasi iš mūsų gyvenimo?
Panevėžiečių klausėme, ką jie renkasi – knygą rankose ar jos skaitmeninę versiją, popierinį laikraštį ar naujienas internete.
Atsakymai atskleidė, kad technologijų amžiuje popieriui vietos dar netrūksta: vieniems jis suteikia jaukumo ir malonumo, kitiems – galimybę geriau susikaupti, o treti jau neįsivaizduoja kasdienybės be ekrano.
Arūnas ASTRAMSKAS
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius
Šiandieninio popierinio laikraščio dar nespėjau pavartyti, bet vakar skaičiau. Žinoma, „Sekundę“.
Skaitau kasdien, kartais, kai pritrūksta laiko, dviejų dienų laikraščius.
Noriu orientuotis miesto bendruomenės gyvenime, žinoti, kas vyksta mūsų mieste. Skaitau ne tik straipsnius, bet ir skelbimus, kokie renginiai vyksta. Atsidarau ir „Sekundės“ interneto svetainę, bet joje pagrindiniai straipsniai dedami ne iki galo. Laikraštyje išsamiau. Be to, laikraštyje kartkartėmis publikuojami ir mano kolegų straipsniai, juos paanalizuoju.
Skaitau ne tik kasdienę periodiką, bet ir kultūrinius žurnalus – „Naująjį židinį“, „Kultūros barus“. Tokio turinio internete nelabai būna.
Popierinė periodika tikrai neišnyks. Kaip neišnyko popierinės knygos, teatras, kaip išliko televizija. Tikriausiai spauda užims nišinę vietą, skirtą siauresnei auditorijai, bet ji išliks.
Per parodos atidarymą Panevėžio dailės galerijoje vienas banko atstovas uždavė klausimą: atspėkite, grynųjų pinigų Lietuvoje daugėja ar mažėja? Visiems atrodė, kad mažėja – atlyginimus gauname į sąskaitas, apsipirkdami atsiskaitome kortelėmis. Pasirodo, grynųjų masė tai didėja! Ne viskas yra taip, kaip atrodo paviršiuje.
O knygas ir popierines skaitau, ir garsinių klausausi. Kurios malonesnės? Skirtumas tarp jų kaip tarp makaronų ir morkų. Tai visiškai skirtingi dalykai, bet ir vieni reikalingi, ir kiti skanūs. Viskas priklauso nuo aplinkybių – kai dirbu monotoniškus darbus, klausausi knygos, kai reikia susikaupti, skaitau popierinę.
Jūratė BALTUŠNIKIENĖ
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos knygų klubo „Bitė“ moderatorė, verslininkė
Tikrai skaitau popierinę knygą ir gyvenime visada jai teikiu prioritetą prieš kitas medijas. Man svarbus ne tik pats skaitymas, bet ir fizinis patyrimas – norisi knygą paliesti, jausti jos svorį rankose, pavartyti puslapius, užuosti naujos knygos dažus. Gal kiek sentimentaliai skamba, bet man tai neatsiejama skaitymo malonumo dalis.
Skaitau kasdien. Tai tokia pat rutina, kaip valytis dantis, pusryčiauti ar vakarieniauti. Niekaip negaliu patikėti žmogumi, sakančiu, kad neranda laiko knygai. Tam, kam norime, laiko mes visada randame.
Kažkur radau gražų posakį, kad knyga yra ilgų nuotolių bėgikė. Išgyveno tikrai ne vieną technologinę revoliuciją ir, manau, gyvuos dar labai ilgai. Mėgstu filosofą Umberto Eco, kuris yra taikliai pastebėjęs, kad knyga priklauso tai pačiai išradimų kategorijai kaip šaukštas, plaktukas, ratas ar žirklės. Kartą jau išradus, sunku įsivaizduoti, ką dar būtų galima sukurti iš esmės geresnio. Man ši mintis labai artima. Jeigu fotografija nenužudė tapybos, televizija – kino, tai ir knyga išliks.
Bandžiau skaityti ir nepopierinę knygą, bet man tai buvo nepriimtina. Nors vis daugiau knygų klausausi. Audioknygų rinka plečiasi ir daugėja žmonių, atrandančių šį knygos patyrimo būdą. Daug judame, esame mobilūs ir audioknyga leidžia skaityti ten, kur popierinės nepasiimsi. Pavyzdžiui, aš klausausi knygos sportuodama, važiuodama ar tvarkydama namus. Visgi audioknyga nepakeitė mano santykio su popierine. Greičiau papildė, nes, būna, skaitau popierinę knygą, eidama sportuoti toliau ją tęsiu klausydama ir grįžusi vėl skaitau popierinę.
O spausdinta periodika yra labiau kasdienio, greitojo vartojimo prekė. Šiandieninę informaciją rytoj dažnai jau keičia kita.
Manau, kiekvieno gyvenime naujos technologijos užima vis didesnę vietą. Naudojuosi dirbtiniu intelektu, jeigu reikia apdoroti, susisteminti, analizuoti didesnius informacijos masyvus. Tikrai labai kasdienybę palengvinantis išradimas, tačiau kol kas į šį įrankį žiūriu ne kaip į skaitymo ar mąstymo pakaitalą, o kaip į pagalbininką, kuris padeda susigaudyti informacijoje.
Šiuolaikinės technologijos daro meškos paslaugą. Nuolat mus vilioja, atakuoja ir reikalauja dėmesio, fragmentuoja jį, blaško į visas puses. Įstrigo toks faktas. Kažkada „Microsoft“ bendrovė pristatė ataskaitą, tvirtinančią, kad daugybės žmonių gebėjimas sutelkti dėmesį dabar tetrunka vos 8 sekundes – trumpiau, nei tą geba daryti auksinė žuvelė. Manau, būtent knyga leidžia pabėgti nuo viso to triukšmo, nuo blaškos, nes kartais tikrai norisi atsiriboti nuo informacinio triukšmo, chaoso, pasidaryti informacinę detoksikaciją – padėti telefoną į šalį, atsitraukti nuo ekranų ir pasiimti knygą. Tada ne tik skaitai, bet ir panyri į kitą pasaulį, nors kuriam laikui nustoji būti bombarduojamas informacinės lavinos. Knyga tampa užuovėja.
Vaidas POCIUS
Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos direktorius
Knygas skaitau tik popierines. Esu bandęs klausytis audioknygų, bet jokio malonumo nejutau.
Verčiant knygos lapus susikuria savotiškas ryšys, knyga įtraukia, o klausantis nei ryšys atsirado, nei įtrauktas jaučiausi. Trukdė pašaliniai garsai, nepavyko susikaupti, taigi klausytis knygos man nepatiko.
Laikraščių era, manau, eina į pabaigą. Atėjo naujosios technologijos, visos žinios – mobiliajame telefone. Dar pasižiūriu žinias per televizorių.
Mano, mokyklos vadovo, pareigos reikalauja dirbti kompiuteriu. Tad kone trečdalį darbo laiko dirbu juo.
Ne darbo metu internetą kasdien įsijungiau maždaug valandai, pusantros. Turiu mobiliąją programėlę, joje kartais užduotu kokį klausimą ir dirbtiniam intelektui. Gauti atsakymai iki šiol dar nebuvo nuvylę.
Zita BAREIKIENĖ
Karjeros specialistė, ilgametė kultūros darbuotoja
Mano namuose tikrai daug knygų. Tiesa, ne visas jas esu perskaičiusi. Šiuo metu intensyviai ruošiuosi rašyti magistrinį darbą, todėl didžiąją dalį mano skaitymo sudaro moksliniai straipsniai ir kita akademinė literatūra. Grožinei literatūrai tiesiog nebelieka tiek laiko, kiek norėtųsi. Tačiau su knygomis tikrai neatsisveikinu – tikiuosi, kad po magistrinio darbo gynimo vėl galėsiu dažniau paimti į rankas.
Nesu ta, kuri knygas tiesiog graužia vieną po kitos. Skaitydama esu gana išranki, o kai kurias knygas perskaitau ne vieną kartą. Prieš atsiversdama naują knygą noriu žinoti, apie ką ji, kuo gali sudominti ir ar tikrai verta jai skirti savo laiką. Gyvenime ir taip netrūksta įtampos, rūpesčių ir įvairių išbandymų, todėl norisi, kad bent knyga suteiktų gerų emocijų ir, jei įmanoma, turėtų laimingą pabaigą.
Esu atradusi ir elektronines knygas. Jos mane iš tiesų sužavėjo. Ypač patogu keliaujant – galima tiesiog klausytis važiuojant.
Su spauda mano santykis kiek nostalgiškesnis. Jeigu būnu bibliotekoje ar pas anytą, kuri prenumeruoja popierinę spaudą, visuomet perverčiu laikraščius. Popierinė spauda man kvepia tam tikra nostalgija. Jaunystėje namuose prenumeruodavome nemažai įvairių leidinių, todėl tas laikraščio ar žurnalo vartymas turi savotiško jaukumo.
Vis dėlto šiandien dažniausiai spaudą skaitau internete. Technologijos suteikia galimybę akimirksniu pasiekti tai, kas anksčiau buvo gerokai sunkiau prieinama. Įvairią pasaulio spaudą, literatūrą, mokslinius straipsnius galima rasti vos keliais mygtukų paspaudimais. Nebereikia net eiti į biblioteką – daugybė informacijos yra tiesiog po ranka.
Pasaulis keičiasi labai greitai. Į mūsų gyvenimą vis sparčiau ateina naujos technologijos, o dabar – ir dirbtinis intelektas. Jis tampa kasdienybės dalimi ir keičia mūsų įpročius, darbą, informacijos paiešką. Neabejoju, kad kartu keisis ir mūsų santykis su knyga, spauda bei pačiu skaitymu. Tačiau tikiuosi, kad, nepaisant visų technologinių pokyčių, knygai žmogaus gyvenime vis dar liks vietos.
