Karsakiškio seniūnijoje, Žvikų kaime, gyvenanti Laura Buivytė skaičiuoja jau dvyliktą parą be elektros.
Žirgyno įkūrėjai elektra reikalinga ne tik dėl patogumo.
Jos ūkyje – dvi dešimtys žirgų, o kartu su jais ir kasdieniai darbai, kurių neįmanoma atidėti. Moteris neslepia atsidūrusi beviltiškoje situacijoje, jau nebežino, kur dar prašyti pagalbos.
„Gyvenu viena su vaiku ir prižiūriu ūkį, kuriame yra 20 žirgų. Todėl elektros nebuvimas mūsų atveju nėra tiesiog nepatogumas“, – sako žirgyno savininkė.
Elektra jos namuose dingo rugpjūčio 22-osios popietę, po Lietuvą nusiaubusios stichinės audros.
Iš pradžių Laura tikėjosi, kad gedimas bus greitai pašalintas. Tačiau laukimo dienos virto savaitėmis.
Pirmosiomis dienomis L. Buivytė pati ieškojo išeities – po ilgų paieškų pagaliau rado, kur išsinuomoti generatorių, taip pat rado elektriką, kuris tą generatorių prijungtų.
Tačiau po paros panevėžietė sulaukė žinutės iš ESO, kad elektros tiekimas jos linijoje jau atkurtas.
Tuo metu ji buvo mieste, tad nedelsdama paskambino elektrikui ir paprašė atjungti generatorių bei grąžinti jį nuomos punktui.
Tačiau grįžusi namo sodybą rado vis dar skendinčią tamsoje.
„Skambinau į ESO, o jie tiesiog atsiprašė, kad klaidingai per anksti atsiuntė žinutę apie elektros tiekimo atnaujinimą. Neva tvarkoma“, – pasakoja Laura.
Ji pati matė, kad prie gedimo vietos buvo atvykęs bokštelis su darbuotojais. Tačiau paskui specialistų daugiau nesutikusi.
Elektra vis dar nėra atkurta tik Lauros ir kaimynės sodybose. Kiti kaimo gyventojai jau džiaugiasi civilizacijos patogumais.
Liko ir be vandens
Likus be elektros, didžiausia problema ūkyje, anot L. Buivytės, tapo vanduo žirgams.
Šeštadienį Laura kreipėsi į Karsakiškio seniūnę, nes jau neberado, kur galėtų pasiskolinti generatorių ar siurblį vandeniui pumpuoti.
Galiausiai teko imtis paprasčiausio, bet fiziškai sunkaus sprendimo – vandenį žirgams tempti kibirais iš tvenkinio.
Greitai baigėsi ir vanduo cisternose, kurios stovi ganyklose. O čia jo prinešti neįmanoma. Iš nevilties moteris net skambino bendruoju pagalbos telefonu, svarstydama, galbūt būtų galima paprašyti ugniagesių pripildyti cisternas vandens. Laimei, pagalbos ranką ištiesė ūkininkai iš Paliūniškio – jie atvežė savo siurblius, šiais pavyko papildyti vandens cisternas.
„Bet vanduo jau ir vėl tuoj baigsis. O gyvūnai negali palaukti. Ūkyje dvidešimt žirgų, pagalbos beveik neturiu. Visus darbus tenka atlikti praktiškai vienai“, – išsigandusi Laura.
Vanduo – ne vienintelė problema. Ūkyje neveikia ir elektrinis piemuo, kuris turi užtikrinti, kad žirgai nepabėgtų iš ganyklų. Išsikrauna ir visi turimi akumuliatoriai. Telefonus tenka įkrauti nuo automobilio.
Generatorių atvežė po skundo
Kantrybę baigianti prarasti L. Buivytė tikisi, kad į jos situaciją bus pažiūrėta ne kaip į dar vieną elektros tinklo gedimą statistikoje, o konkretaus žmogaus, gyvenančio tik su vaiku ir prižiūrinčio tokį ūkį, iššūkių pilną kasdienybę.
„Kas atsakingas už tai, kad gyventojui buvo pateikta klaidinga informacija apie elektros tiekimo atkūrimą? Kas turi užtikrinti pagalbą gyventojui, kuris 12 parų neturi elektros, o jo ūkyje yra gyvūnų? Kokia pagalba numatyta dėl geriamojo vandens tiekimo gyvūnams? Kas kompensuos dėl šios situacijos patirtas pagrįstas papildomas išlaidas? Ir svarbiausia – kada pagaliau bus atkurta elektra?“ – klausia L. Buivytė.
Laura sako suprantanti, kad po didelės audros elektros tinklo atstatymas gali būti sudėtingas ir užtrukti. Tačiau, jos teigimu, žmogui, kuris gyvena vienas su vaiku ir prižiūri gyvūnus, dvylika parų yra labai ilgas laikas. Buvo žadama, kad elektrą ji turės iki rugsėjo 3-iosios, tačiau terminas ir vėl nukeltas.
„Kai turi vaiką ir tokį ūkį, negali tiesiog pasakyti – palaukime dar vieną dieną. Vandens reikia šiandien. Elektros reikia šiandien. Saugumo reikia šiandien. Tik po skundo ESO ketvirtadienį pagaliau iš jų sulaukiau generatoriaus, bet kur jie buvo anksčiau?“ – kalba Laura.
Be elektros – ne viena šeima
Kad Laura nėra vienintelė šios situacijos įkaitė, patvirtina ir Karsakiškio seniūnė Rima Jaškūnienė. Pasak jos, seniūnijoje dar yra gyventojų, kuriems elektra iki šiol neatkurta.
„Bent jau aš žinau keturias šeimas, kurių namuose vis dar nėra elektros. Gal nėra ir kitur, bet žmonės tiesiog kantriai laukia ir į mus nesikreipė“, – teigia R. Jaškūnienė.
Seniūnė savo namuose elektros taip pat neturėjo iki rugsėjo 2-osios vakaro.
R. Jaškūnienės teigimu, kai kurių gyventojų situacija išties sudėtinga, bet seniūnija taip pat nelabai kuo galinti padėti.
„Tikrai labai sudėtinga tiek laiko gyventi be elektros. Gal ESO vėliau nors dalį nuostolių kompensuos“, – svarsto ji.
Gelbėja kolegos iš Latvijos
ESO pripažįsta, kad rugpjūčio 22-ąją Lietuvą talžiusi audra skirstomajam elektros tinklui padarė išskirtinio masto žalą.
Sinoptikų duomenimis, tai buvo stipriausia audra nuo 1970-ųjų.
Iš viso užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. tinklo pažeidimų, o audros įkarštyje be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.
Nuo audros pradžios elektros tiekimas atkurtas daugiau nei 98 proc. klientų.
Rugsėjo 3-iosios duomenimis, nuolatinis elektros tiekimas neatkurtas šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. klientų.
Dauguma jų yra pavienės sodybos, negyvenami namai ar sunkiai pasiekiamos vietovės, kur audra tinklui padarė didelę žalą.
Savaitės pradžioje į pagalbą ESO atskubėjo ir elektrikų komandos iš kaimyninės Latvijos.
„Suprantame žmonių nusivylimą ir jų patiriamus nepatogumus dėl užtrukusio elektros tiekimo atkūrimo. ESO ir rangovų komandos dirba dieną ir naktį, kad kuo greičiau grąžintų elektrą į namus, tačiau pažeidimų mastas yra beprecedentis“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene R. Juodkienė.
Iškart po audros buvo planuota, kad elektros tiekimas visiems klientams bus atkurtas per savaitę. Vėliau paaiškėjo tikrasis žalos mastas, ypač nutolusiose ir miškingose vietovėse.
Kai kur, ESO teigimu, pažeisto tinklo nebeįmanoma paprasčiausiai sutaisyti – jį tenka įrengti iš naujo.
ESO taip pat pripažįsta, kad pradinė prognozė dėl elektros tiekimo atkūrimo buvo netiksli.
„Prisiimame atsakomybę už netikslią pradinę atkūrimo visiems klientams prognozę ir vis dar elektros neturintiems klientams svarstome papildomas kompensavimo galimybes“, – teigia R. Juodkienė.
Galės kreiptis dėl žalos atlyginimo
Nuo rugsėjo 1-osios gyventojai, kuriems po rugpjūčio 22-osios audros elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas, gali supaprastinta tvarka kreiptis į ESO dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo.
Gyventojams gali būti atlyginama iki 220 eurų tiesioginių nuostolių.
Ši išmoka būtų mokama atskirai nuo kompensacijos už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą.
Preliminariais skaičiavimais, kompensacijoms už tiesioginius nuostolius ir nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą gali būti skirta apie 7 mln. eurų.
