Panevėžyje gyvenanti rusijos pilietė Valentina Vatutina, porą metų teismuose kovusis, kad nebūtų išsiųsta į šalį, kurios pilietybę pasirinko, šiuo metu balansuoja tarp gyvybės ir mirties.
Po eismo įvykio senjorė liko prikaustyta prie patalo, nebepažįsta artimųjų. Ir dabar jau jie kovoja su draudikais, nenorinčiais apmokėti moters gydymo bei slaugos.
Nubloškė perėjoje
Apie Valentiną Vatutiną, kitados Panevėžyje vadovavusią nevyriausybinei organizacijai – vietos Rusų kultūros centrui, Lietuva išgirdo 2023-iaisiais.
Tuomet šalies Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimą 75-erių senjorę išsiųsti iš Lietuvos kaip pavojingą mūsų šaliai.
Ji, Panevėžyje gimusi, augusi, šiame mieste senatvės sulaukusi rusijos pilietė, migracijos bei valstybės saugumui dirbančių specialistų buvo įvertinta kaip potencialus verbavimo taikinys. Teigta, jog per ją Lietuvai priešiškos valstybės – rusijos – struktūros gali rinkti joms reikalingą informaciją.
Pasitelkusi advokatą, už teisę toliau gyventi ir numirti gimtojoje šalyje V. Vatutina teismuose kovojo dvejus metus.
Galop 2025-ųjų pavasarį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi įpareigojo Migracijos departamentą penkeriems metams pratęsti leidimą rusijos pilietei gyventi Lietuvoje.
O tų pačių metų gruodį atsitiko nelaimė: V. Vatutiną vienoje Panevėžio gatvių perėjoje partrenkė lengvasis automobilis.
Užgulė sąskaitų našta
„Automobilis mano anytą nubloškė net penkiolika metrų, – pasakoja V. Vatutinos marti Rosana. – Ji patyrė daugybinius kaulų lūžius, sutrenkimus, prarado sąmonę. Nuvežta į Respublikinę Panevėžio ligoninę, komos būklės išbuvo dvidešimt parų.“
Nubudusi iš komos, kiek apgijusi, bet nebesusivokianti aplinkoje, V. Vatutina tapo slaugos įstaigų paciente. Iš pradžių ji gydyta Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, po to tapo privačiai veikiančių slaugos įstaigų kliente.
Šiuo metu senjorė gyvena Jonavos rajone įkurtuose globos namuose.
Slauga bei gydymas privačiose įstaigose kainuoja nuo 1 700 iki 2 200 eurų, už tai moka artimieji.
Ir laukia eilėje, kol V. Vatutiną priims Panevėžio rajone Jotainiuose veikiantys socialinės globos namai.
Marti Rosana apgailestauja, kad jiedu su vyru, kuris – vienintelis V. Vatutinos sūnus, patys ligonės slaugyti negali. Moteris sako pati turinti negalią, sunkiai vaikštanti, tad rūpintis prie lovos prikaustyta senole jai bei dirbančiam, šeimą išlaikančiam vyrui pernelyg sudėtinga.
Taip pat sunkiai pakeliama našta ir mokėti už V. Vatutinos slaugą.
„Anyta sužalota einanti per perėją, tai draudžiamasis įvykis, tad, mūsų supratimu, jos slaugą privalėtų apmokėti draudimo bendrovė, civiliniu draudimu apdraudusi automobilį, kuriuo važiuojant padaryta avarija. Tačiau susidūrėme, kad draudikai mokėti nenori ir bando įrodyti, jog anytai slaugos reikėjo dar iki šios avarijos“, – sako Rosana.
Pakliuvo į saugumo akiratį
Kad iki avarijos V. Vatutina puikiai orientavosi, apsitarnaudavo ir jai tikrai nereikėjo jokios pagalbos, pasak Rosanos, liudija ir tai, kad avarijos dieną ji ėjo į Senamiesčio gatvėje įsikūrusią elektros tiekimo bendrovę aiškintis, dėl, jos įsitikinimu, pernelyg didelės elektros sąskaitos.
Negana to, daugybę metų V. Vatutina pati vairavo – pernai kaip tik pakeitė automobilį, o medicininė komisija jai pratęsė vairuotojo pažymėjimą.
Blaivų mąstymą, marčios teigimu, patvirtina ir senjorės pastarųjų metų kovos teismuose.
Rosana tikina, kad Lietuvai tapus nepriklausomai, rusijos, o ne Lietuvos pilietybę jos anyta rinkusis, nes tuomet vienintelis jos sūnus studijavo toje šalyje. Turint pilietybę manė būsiant lengviau jį aplankyti.
Kaip turinčiai rusijos pilietybę, V. Vatutinai buvo privalu kas penkerius metus pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje, ji taip ir darydavo.
Bet 2023-iaisiais leidimas gyventi Lietuvoje panevėžietei nebuvo pratęstas. Marčios įsitikinimu – dėl gryno nesusipratimo.
„Anyta turėjo įprotį, ko gero, visas rusijos valdžios institucijas vadinti KGB. Tai ji ir skelbėsi važiavusi į rusijos KGB, nors iš tiesų į rusiją važiavo rūpintis dokumentais, reikalingais jos darbo stažui patvirtinti“, – tvirtina Rosana.
Pasak jos, daugybę metų V. Vatutina dirbo Panevėžio vaikų lopšelyje-darželyje, kuriame mažyliai buvo ugdomi rusų kalba, o lankė šią įstaigą Panevėžyje tarnavusių sovietinės armijos kariškių vaikai.
Pasikeitus santvarkoms, išvykdami kariškiai pasiėmė ir šio darželio archyvą, tad V. Vatutina, anot marčios, vyko į rusiją ieškoti išsivežtų jos darbo stažą turinčių paliudyti duomenų.
„Kiek žinau, to išsivežto archyvo surasti jai nepavyko. Tačiau dėl kelionių į rusiją Lietuvos nemalonę anyta užsitraukė“, – sako giminaitė.
Turėjo būti deportuota
Kelionių į rusiją, o kartu ir KGB šmėkla V. Vatutinos neapleidžia iki šiol.
Rosana teigia, kad anytai esant komos būklės, jiedu su vyru sužinojo, kad ji privalo būti išsiųsta iš Lietuvos į rusiją. Nepaisant to, kad 2025 metų pavasarį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi įpareigojo Migracijos departamentą penkeriems metams pratęsti leidimą jai gyventi Lietuvoje.
„Kaip supratome aiškindamiesi šį reikalą, nuėjusi pratęsti leidimo gyventi Lietuvoje, anyta vėl ar pasakiusi, ar parašiusi kažką sau nepalankaus, todėl šių metų sausį Migracijos departamentas priėmė sprendimą ją, kaip keliančią grėsmę valstybės saugumui, 30-iai mėnesių išsiųsti iš šalies. Dabar jau tokia jos būklė, kad nebepaklausi, ką ji sakė ar rašė“, – teigia Rosana.
Ji sako ne vien rinkusi medicininius dokumentus apie itin sunkią V. Vatutinos sveikatos būklę, bet migracijos specialistams vežusi parodyti ir ją pačią.
Aplinkoje nesiorientuojančios, iš neįgaliojo vežimėlio pakilti negalinčios moters buvo nuspręsta iš Lietuvos neišsiųsti, iki išnyks tai padaryti trukdančios aplinkybės.
„Tad įrodinėti, kad anyta grėsmės Lietuvai nekelia, bent šiuo metu nereikia. Tačiau kaip įrodyti, kad dar prieš devynis mėnesius, iki buvo pervažiuota, ji protavo, rūpinosi savimi, gynė savo teises, kad tuo patikėtų draudikai?“ – klausia Rosana.
