Skaitytojo pasiūlyta tema
Vos prieš kelis mėnesius Pilėnų mikrorajono gyventojai džiaugsmingai atidarė Dainavos skverą.
Pagal Panevėžio miesto bendruomenių iniciatyvų konkursą įgyvendintas gyventojų projektas apleistą teritoriją pavertė šiuolaikiška vaikų žaidimų aikštelė, sporto ir poilsio erdvėmis.
Tačiau naująją erdvę jau tenka saugoti nuo tų, kuriems ji ir buvo sukurta.
Apgadintos aikštelės konstrukcijos, ant sienų palikti piešiniai ir vyresnių vaikų elgesys jau verčia bendruomenę galvoti apie vaizdo kameras.
Nemaloni patirtis
Kaip „Sekundei“ pasakojo panevėžietė Kristina, birželio pradžioje atidarius Dainavos skverą, apsidžiaugė ne tik ji, bet ir abu jos vaikai. Mat Panevėžyje vaikų žaidimo aikštelių pasirinkimas – labai skurdus.
Tačiau abu apsilankymai Dainavos skvere šeimai padarė slogų įspūdį.
Nemaloniai nustebino ne tik besimėtančios šiukšlės, bet ir tai, kas vyko aplink. Po aikštelę, kur lakstė maži vaikai, paspirtukais ir dviračiais važinėjosi ir paaugliai. Negana to, iš jų lūpų skambėjo triaukščiai keiksmažodžiai.
Buvo matyti, kad naujoje aikštelėje pasidarbavo ir vietos „dizaineriai“.
„Kaip ir daugelis tėvų, norėjau tiesiog gražiai praleisti laiką – juk naujoji aikštelė ir yra skirta šeimoms su vaikais, – pasakojo dviejų atžalų mama. – Tačiau buvau nemaloniai nustebusi. Ledų popierėliai, tušti buteliukai – viskas metama po kojomis ar ant žolės. Bet dar labiau nustebino kitų vaikų elgesys.“
„Tikrai nėra normalu, kai net vaikų žaidimų aikštelėje vaikai negali jaustis saugūs“, – mano Kristina.
Visuomenės atspindys
Panevėžietės teigimu, ji puikiai suprantanti ir paauglius, kuriems vasaromis trūksta veiklos, tačiau taip elgtis viešosiose vietose nedera. O ir mažieji, matydami, ką daro augesni vaikai, taip pat manys, kad toks elgesys – norma.
„Į aikštelę su savo vaikais atėjusi kita mama pasakojo, kad kažkas jau buvo atsukęs varžtus nuo Pilaitės sienelių. Laimė, vienas iš tėvų pačiu laiku pastebėjo“, – Kristina neslepia būgštaujanti ne tik dėl mažųjų aikštelės lankytojų auklėjimo, bet ir dėl saugumo.
„Kartais tokius vaikus net baisu sudrausminti, nes gali sulaukti atsako ne tik žodžiais. Todėl žmonės, net ir matydami netinkamą elgesį, kartais tiesiog bijo įsikišti.“
E. Vitonienė
„Nežinau, kodėl vis dar gajus požiūris, kad jeigu turtas visų bendras, „niekieno“, tai galima elgtis bet kaip. Iš tiesų liūdna, kad taip vyksta. Bet mūsų vaikai – tik mūsų pačių atspindys“, – sako mama, įsitikinusi, jog esant tokiai situacijai vienintelė išeitis būtų vaizdo stebėjimo kameros. Jos ne tik prevenciškai drausmintų neklaužadas, bet ir būtų garantas, kad naujoji žaidimo aikštelė tarnaus ne vienerius metus.
„Juk Kultūros ir poilsio parke, kur tokios vaizdo kameros įrengtos, ir vaikai bei paaugliai kitaip elgiasi, – pažymi Kristina. – Taip, ten esančią vaikų žaidimo aikštelę taip pat jau reikėtų atnaujinti, bet tik dėl to, kad ji intensyviai naudojama.“
Panevėžietė neabejoja: jeigu nieko nebus daroma, jau po metų iš tokios gražios aikštelės Dainavos skvere nieko nebeliks.
„Norisi matyti laimingus žaidžiančius vaikus, o ne šiukšles ar sugadintus aikštelės įrenginius. Žinoma, ir suaugusieji neturėtų likti abejingi, kai mato, kad gadinamas mūsų visų turtas“, – pabrėžia Kristina.
Stebės daugiau akių
Oficialiai Dainavos skveras duris atvėrė tik birželio pradžioje, ir per tuos kelis mėnesius jau spėjo išryškėti pirmosios problemos.
Pilėnų bendruomenės pirmininkas Almantas Stepukas neneigia – į naująją erdvę užsuka įvairaus amžiaus vaikai, todėl neišvengiamai pasitaiko ir netinkamo elgesio atvejų.
„Visi telpame aikštelėje, ir tikrai džiugu, kad ji tokia populiari. Tačiau vaikų visokių yra – įvairaus amžiaus ir auklėjimo. Vyresnieji dažniausiai ateina jau be suaugusiųjų, todėl buvo ir atsuktų įrenginių varžtų, ir įvairių pripaišymų. Kai matome netinkamą elgesį, ir patys sudrausminame, bet pasitaiko visko“, – pasakojo A. Stepukas.
Bendruomenės pirmininkas irgi sutinka, kad viena iš priemonių, padėsiančių apsaugoti naujai įrengtą erdvę, galėtų būti vaizdo stebėjimo kameros. Kadangi Savivaldybė šiam tikslui lėšų šiuo metu neturi, jų įrengimu ketina pasirūpinti pati bendruomenė.
„Rašėme projektą aplinkai sutvarkyti, todėl dabar svarstome, kad dalį tų lėšų galėtume skirti vaizdo kameroms, – teigė pašnekovas. – Atsiradus kameroms bent jau galėtume nustatyti, kas niokoja ar paišo ant ką tik įrengtų įrenginių. Žinoma, galima tiesiog nieko nedaryti. Bet mes tikime, kad šią aikštelę pavyks išsaugoti ir problemas išspręsti.“
Ne pirmas toks atvejis
Kad naujos viešosios erdvės priežiūra gali tapti nelengvu iššūkiu, liudija ir kitų Panevėžio bendruomenių patirtis.
Vaikų žaidimo aikšteles savo iniciatyva įsirengusios bendruomenės pripažįsta – džiaugsmą dėl vaikams sukurtų erdvių kartais apkartina jų pačių elgesys.
Marijonų mikrorajono bendruomenės pirmininkė Enrika Vitonienė patikino, kad su panašiomis problemomis susiduriama ir jų bendruomenės įrengtoje vaikų žaidimo aikštelėje. Žaidimų įrenginiai ne tik naudojami pagal paskirtį, bet kartais ir laužomi, paišomi ar kitaip niokojami.
„Mes pačių vaikų dažnai klausiame – kodėl taip elgiatės? Juk visa tai ir buvo padaryta dėl jūsų. Jeigu viską sulaužysite, nebeturėsite kur žaisti. Atrodo, kad jie supranta, ką sakome, linksi galva, tačiau paskui elgiasi visai kitaip“, – pasakojo E. Vitonienė.
Bendruomenei tai reiškia ne tik papildomus rūpesčius, bet ir nuolatines išlaidas.
Aikšteles tenka remontuoti ir atnaujinti, tam naudojamos projektinės lėšos, 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalis, prisideda ir patys bendruomenės nariai.
Kai remontas jau nebeįmanomas, tuomet tenka įrenginius išardyti.
„Būna momentų, kai net rankos nusvyra, – atviravo E. Vitonienė. – Atrodo, kad viso to reikia mums, o ne vaikams. Mes stengiamės, ieškome pinigų, tvarkome, atnaujiname, o paskui kažkas ateina ir viską sugadina.“
Pasak bendruomenės pirmininkės, tokį elgesį galima sieti ir su auklėjimu, ir su tuo, kad dalis vaikų paprasčiausiai nesuvokia savo veiksmų pasekmių. Tačiau ne visada paprasta ir patiems suaugusiesiems juos sudrausminti.
„Kartais tokius vaikus net baisu sudrausminti, nes gali sulaukti atsako ne tik žodžiais. Todėl žmonės, net ir matydami netinkamą elgesį, kartais tiesiog bijo įsikišti“, – tvirtino E. Vitonienė.
Vis dėlto, nepaisydama nusivylimų, Marijonų mikrorajono bendruomenė neketina nuleisti rankų. Aikšteles ir toliau prižiūrės, remontuos, ieškos galimybių jas atnaujinti.
„Didžioji dalis vaikų ir jų tėvų tikrai džiaugiasi, kad yra vietų, kuriose vaikai gali saugiai žaisti. Dėl jų ir verta stengtis. Negalime dėl kelių vaikų elgesio atsisakyti to, kas reikalinga visai bendruomenei“, – pabrėžė E. Vitonienė.
