Pjaustymo lentelė po plovimo gali atrodyti visiškai švari. Tačiau peilio paliktuose įbrėžimuose gali likti maisto dalelių, riebalų ir drėgmės – o kartu ir bakterijų.
Ypač svarbu tinkamai nuplauti lentelę po žalios mėsos, paukštienos ar žuvies ruošimo.
Problema atsiranda tuomet, kai ant tos pačios, tik paskubomis nuskalautos lentelės iš karto pjaustomos salotos, duona ar kiti produktai, kurių vėliau termiškai neapdorosime. Taip bakterijos gali patekti tiesiai į maistą.
Bakterijos slepiasi peilio paliktuose grioveliuose
Kiekvienas pjūvis peiliu lentelės paviršiuje palieka mažyčių įbrėžimų. Ilgainiui jų daugėja ir jie gilėja. Juose gali užsilaikyti vanduo, mėsos sultys, riebalai, augalinės kilmės likučiai – visa tai apsunkina kruopštų paviršiaus išvalymą.
2026 metais žurnale „Journal of Food Protection“ paskelbtame tyrime mokslininkai ištyrė 100 realiai Brazilijos namų ūkiuose naudotų medinių ir plastikinių pjaustymo lentelių. Aštuoniose iš jų aptikta Listeria monocytogenes arba Escherichia coli. Tyrėjams ypač rūpestį sukėlė ne pats užterštumo dažnis, o kai kurių rastų bakterijų savybės.
Net 86,7 proc. tyrimo metu išskirtų E. coli padermių buvo atsparios mažiausiai trims antimikrobinių vaistų klasėms, o 60 proc. buvo vadinamosios ESBL gaminančios bakterijos, pasižyminčios atsparumu daliai antibiotikų.
Tai nereiškia, kad kas dvylikta virtuvės lentelė yra pavojinga – tyrimas atliktas palyginti nedidelėje imtyje ir vienoje šalyje. Tačiau jis dar kartą parodo, kad pjaustymo lentelė nėra paviršius, kurį pakanka trumpai pakišti po vandens srove.
Pavojingiausia – kryžminė tarša
Daugiausia atsargumo reikia ruošiant žalią mėsą, paukštieną, žuvį ar jūrų gėrybes. Ant jų gali būti ligas sukeliančių mikroorganizmų, kurie tinkamai termiškai apdorojant maistą žūsta.
Tačiau jei ant ką tik mėsai naudotos lentelės pradėsime pjaustyti pomidorus, agurkus, duoną ar sūrį, bakterijos gali patekti ant produktų, kurie daugiau nebebus kaitinami. Tai vadinama kryžmine tarša. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja žaliai mėsai, paukštienai ir jūrų gėrybėms naudoti atskirą lentelę nuo vaisių, daržovių, duonos ir kitų paruoštų vartoti produktų.
Panašiai pataria ir Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. VMVT rekomenduoja žaliai mėsai, žuviai ir daržovėms naudoti atskiras pjaustymo lenteles bei skirtingus peilius.
Medinė ar plastikinė – kuri geresnė?
Vienareikšmio atsakymo nėra. Tinkamai prižiūrimos gali būti naudojamos ir medinės, ir plastikinės lentelės. Svarbiau ne vien medžiaga, o lentelės būklė ir tai, kaip ji plaunama bei džiovinama.
Plastikinės lentelės ilgainiui pasidengia giliais peilio įrėžiais, kuriuos vis sunkiau išplauti. Medines lenteles svarbu gerai išdžiovinti ir nepalikti drėgnų uždaroje spintelėje.
Yra ir dar viena plastikinių lentelių ypatybė. 2023 m. žurnale „Environmental Science & Technology“ paskelbtas eksperimentinis tyrimas parodė, kad pjaustant ant polietileno ir polipropileno lentelių nuo jų gali atsiskirti mikroplastiko dalelių ir patekti į maistą. Vis dėlto šio tyrimo autoriai nenustatė, kad jų tirtos polietileno dalelės trumpalaikiame laboratoriniame bandyme pažeistų ląsteles, tad iš šių rezultatų negalima daryti išvados, kad plastikinės lentelės savaime pavojingos sveikatai. (pubs.acs.org)
Kaip pjaustymo lentelę plauti teisingai
Vien vandens nepakanka. Jis gali nuplauti trupinius ir matomus nešvarumus, tačiau prasčiau pašalina riebalus bei prie paviršiaus prilipusius maisto likučius.
Po kiekvieno naudojimo lentelę reikėtų:
- kuo greičiau pašalinti stambius maisto likučius;
- kruopščiai nuplauti šiltu ar karštu vandeniu ir indų plovikliu;
- kempine ar šepetėliu ištrinti ne tik viršų, bet ir kraštus, rankeną bei kitą lentelės pusę;
- gerai nuskalauti;
- pastatyti taip, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti iš abiejų pusių, ir visiškai išdžiovinti.
Tokį plovimą po kiekvieno naudojimo rekomenduoja ir JAV maisto saugos specialistai. Jei lentelės gamintojas leidžia, kai kurias plastikines bei masyvios medienos lenteles galima plauti indaplovėje.
Po žalios mėsos ar paukštienos ruošimo galima papildomai naudoti maistui skirtų paviršių dezinfekavimo priemonę, tačiau būtina vadovautis jos naudojimo instrukcija.
Svarbu: chloro turinčių valiklių negalima maišyti su actu, citrinų rūgštimi ar kitais rūgštiniais valikliais – vykstant cheminei reakcijai gali išsiskirti pavojingos chloro dujos.
Citrina ir druska – ne dezinfekcija
Populiarus būdas lentelę patrinti citrina ar druska gali padėti pašalinti svogūnų, česnakų ar žuvies kvapą. Tačiau tai neturėtų pakeisti įprasto plovimo vandeniu ir plovikliu.
Jeigu lentelė lietėsi su žalia mėsa, svarbiausia ne tai, ar ji maloniai kvepia, bet ar nuo jos pašalinti maisto likučiai ir galimi ligų sukėlėjai.
Kada lentelę jau metas išmesti?
Amžinų pjaustymo lentelių nėra. JAV Maisto saugos ir inspekcijos tarnyba rekomenduoja lentelę pakeisti, kai ji tampa labai nusidėvėjusi arba joje atsiranda gilių, sunkiai išvalomų griovelių.
Apie tai, kad metas pirkti naują, signalizuoja gilūs ir patamsėję įpjovimai, suskilusi ar atsisluoksniavusi mediena, šiurkštūs plastiko kraštai bei vietos, kurių jau nebeįmanoma normaliai išplauti.
Taigi saugiausia taisyklė virtuvėje labai paprasta: žaliai mėsai – atskira lentelė, po kiekvieno naudojimo – kruopštus plovimas, o stipriai susidėvėjusią lentelę geriau laiku pakeisti.
Ši versija jau paruošta publikacijai. Galiu dar pateikti kelis patrauklius pavadinimus ir FB viršaus variantus šiam tekstui.
