Mažesnis moterų skaičius versle aiškinamas ir tuo, kad jos yra mažiau linkusios rizikuoti, nei vyrai.
Tolerancijos ir lygių galimybių amžiuje vis dar tenka išgirsti frazę: „Kaip moteris, ji uždirba gerai“. Esą jei vyras tiek uždirbtų, tai jau būtų mažokai. Toks pasakymas piktina Lietuvos verslo moterų tinklą, kuris siekia, kad jaunosioms verslininkėms nebetektų to girdėti.
Rita Tėvainienė, Verslo moterų tinklo narė, prisijungė prie šios organizacijos, nes nori prisidėti prie to, ką gali turėti ateities verslininkės. Tinklo susitikimų metu ji dalinasi savo patirtimi su mažiau patyrusiomis kolegėmis, nes pati versle sukasi jau daugiau nei 12 metų.
„Kalbamės apie bendras problemas versle, kažkas jau tą problemą yra turėjęs, o kažkam ji yra šiandien“, – sako kita Verslo moterų tinklo narė Vaida Balčiūnienė.
Abi pašnekovės kaip vieną iš savo verslo pradėjimo priežasčių įvardino tai, kad jautėsi neįvertintos prieš tai buvusioje darbovietėje. Verslininkės prieš pradėdamos kurti savo įmones užėmė vadovaujančias pareigas, bet nebegalėjo kilti aukščiau, nes yra moterys.
„Išdirbusi septynis metus, aš turėjau išeiti, kad jie suprastų, kad toje įmonėje yra kažkas negerai. Tai buvo darbas su rizikingomis rinkomis, komandiruotėmis Kazachstane ir man buvo pasakyta, kad moteriai tokį darbą dirbti yra nesaugu,“ – savo patirtį pasakoja R. Tėvainienė.
„Darbdavys, kuris ruošėsi mane įdarbinti, yra paprašęs pažado, kad kelerius metus negimdyčiau“, – prisimena V. Balčiūnienė.
V. Balčiūnienė: „Darbdavys, kuris ruošėsi mane įdarbinti, yra paprašęs pažado, kad kelis metus negimdyčiau.“
Tokios seksizmą atspindinčios situacijos verslininkes paskatino ne tik kurti verslą, bet ir prisijungti prie verslininkes vienijančio tinklo.
V. Balčiūnienė teigia, kad priklausyti verslininkių bendruomenei naudinga, nes keičiasi jų pačių požiūris, lengviau būti versle, nes žinai, kad gali sulaukti palaikymo.
Tačiau kol kas Verslo moterų tinklas tik tiek ir gali pasiūlyti. Abi pašnekovės sutaria, kad tiesioginės naudos verslui jos iš tinklo negauna. Organizuojamos konferencijos ir mokymai yra daugiau naudingi jaunoms verslininkėms, kurioms reikia informacijos ir patarimų, o patyrusioms verslininkėms, kurios versle yra jau daugiau nei dešimt metų, tai yra tarsi labdaringa veikla.
„Buvo toks jausmas, kad tai yra naudinga ir prasminga“, – apie priklausimą tinklui sako R. Tėvainienė.
Moterys susibūrė į bendrą verslininkių tinklą todėl, kad vyrų ir moterų verslumas, komunikacija skiriasi. Kartais yra lengviau aptarti verslo klausimus su moterimis. Abi verslininkės sako, kad moterys versle labiau rūpinasi saviraiška, altruistiniais tikslais, estetika, o vyrams svarbesnis pelnas, finansinė pusė. Tačiau jos nėra kategoriškos ir teigia, kad nebūtinai tik taip versle ir nutinka.
Pagal 2009 metų statistiką, moterys versle sudaro 28,7, o vyrai – 71,3 procento.
Kauno moters užimtumo centro direktorė Jūratė Puidienė mano, kad moterys yra mažiau linkusios rizikuoti, todėl jų versle yra mažiau. Anot pašnekovės, moterys dažniau užsiima smulkiuoju verslu, neima didelių paskolų, nes yra atsargesnės ir jaučiasi atsakingos už savo šeimą.
R. Tėvainienė taip pat mano, kad moterys versle yra ne tokios rizikuoti linkstančios kaip vyrai, tačiau pastebi, kad sunkmečio laikotarpiu tai pasikeitė. Vyrai verslininkai buvo linkę greičiau nuleisti rankas ir palaidoti savo verslą, nei moterys. Pasak R. Tėvainienės, taip nutiko, nes moterys turi didesnį atsakomybės ir globos jausmą savo darbuotojų ir artimųjų atžvilgiu, todėl stengėsi savo verslą išsaugoti.
J. Puidienė dar pastebi, kad moterys, kurios yra sukūrusios šeimas ir turi vaikų, dažnai yra pažeminamos pareigose ir joms sunkiau siekti aukštesnių pareigų negu vyrams, kurie taip pat turi vaikų. Jiems lengviau pasiekti profesinių aukštumų, nes darbdavių požiūris į juos palankesnis.
„Darbdavys neigiamai žiūrį į moterį, turinčią vaikų, nes dėl jų ligos ji turės dažniau prašyti laisvų dienų, o vyrui, turinčiam vaikų, to daryti nebūtina“, – sako J. Puidienė.
Kitas skirtumas tarp moterų ir vyrų verslininkų yra komunikacijoje. Moterys kalbasi daugiau ir dažniau, o tai verslui yra naudinga.
„Jie neišsikomunikuoja iki galo. Moterys dažniau ieško kompromiso, bendro sprendimo, o vyrai dažniau būna kategoriški“, – apie vyrų ir moterų skirtumus bendravime sako V. Balčiūnienė.
Tačiau kad ir kokie įvyktų nesklandumai ir sunkumai kuriant ir plėtojant verslą, R. Tėvainienė mano, kad nereikėtų pamiršti savo moteriškumo. Nereikia perimti vyriškam vadovavimui priskiriamų savybių ir bijoti būti savitai.
