Kapinėse susirentė pavėsinę

Panevėžio kapinių prižiūrėtojai teigia jau nebesistebintys jose rengiamomis puotomis, nebešokiruoja ir gyvieji, užmigę ar net apsigyvenę amžino poilsio vietose. Tačiau prie kapavietės susiręstą pavėsinę tvarkdariai sako matantys pirmą kartą.

Ramygalos gatvėje esančių Kristaus Karaliaus katedros kapinių lankytojai neseniai atkreipė dėmesį į tokioje vietoje labai neįprastą statinį.

Prie metalinės kapinių tvoros strypų primontuota pavėsinė plastiko stogu, prilaikomu medinės konstrukcijos.

Tokia pavėsinė dengė suolelį, įrengtą priešais kapavietę.

Apie išskirtinį kapinių statinį pranešta Savivaldybei.

„Pamatęs tą, vadinkim, pavėsinę, pagalvojau, kad taip žmonės sumanė pasislėpti nuo lietaus“, – svarsto Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.

Visgi, anot jo, tokių savavališkų statinių amžino poilsio vietose negali būti.

Nustebino šis statinys ir kapines prižiūrinčios Savivaldybės įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vedėją Sigitą Vainauską.

„Ko tik nemačiau Panevėžio kapinėse, o teko pamatyti ir švenčiančiųjų, ir miegančiųjų, bet pavėsinės jose dar niekas nebuvo pasistatęs“, – prisipažino S. Vainauskas.

Jis svarsto, jog labiausiai tikėtina, kad tokią apsaugą nuo lietaus ar saulės susirentė tie, kurių prižiūrima kapavietė – visai šalia.

Pavėsinę išardė, suoliuką paliko

S. Vainauskas sako gerbiantis žmonių norą ilgėliau parymoti prie artimųjų kapavietės. Tačiau pavėsinę teko nugriauti.

„Ieškojome atsakingų už kapavietę, šalia kurios stovėjo pavėsinė, bet, deja, neradome. Jei žmonės būtų prisipažinę ją pastatę, būtume jų paprašę išardyti nelegalų statinį. Dabar pavėsinę išardėme patys“, – aiškino S. Vainauskas.

Po pavėsine atsiradęs į gruntą įmontuotas suoliukas – taip pat savavališka statyba, tad kapinių prižiūrėtojai turi teisę ir jį pašalinti. Tačiau kol kas paliko.

„Suoliukus galima įrengti tik pačioje kapavietėje. Pastatyti už jos ribų vertinami kaip savavališki statiniai, tad galima bet kada pareikalauti juos nukelti“, – dėmesį atkreipė S. Vainauskas.

Tačiau į jau esančius suoliukus ar daiktams susikrauti dėžes, įrengtas tarp kapaviečių, prižiūrėtojai žiūri gana atlaidžiai.

Tvoras puošia „bambaliais“

Kapinių prižiūrėtojams tenka susidurti ne tik su savavališkai pastatytais statiniais – tvarką kapinėse jaukia ir lankytojų paliekami daiktai.

„Žmonės mano darantys gerą darbą, kai ant kapinių tvoros strypų palieka užmautus vadinamuosius bambalius – dažniausiai penkių litrų plastikines talpyklas vandeniui. Prikabinėta jų įvairiose kapinių vietose, o dažniausiai – prie vartų“, – dėmesį atkreipė S. Vainauskas.

Kapinių valytojams prisakyta tokias tvorų „puošmenas“ nuimti. Tačiau, pasak S. Vainausko, vienų „bambalių“ nespėjus nurinkti, atsiranda naujų.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo teigimu, tokias plastikines talpyklas vandeniui būtų galima palikti nebent vietose, kur sukabinami bendro naudojimo kapinių priežiūros įrankiai.

S. Vainauskas neslepia turintis priekaištų ir antkapių meistrams, kurie ant tvorų klijuoja reklaminius lipdukus, pristatančius jų veiklą.

„Kapinėse tam yra skelbimų lentos“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.

Skundai tapo kasdienybe

Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ specialistams, pasak S. Vainausko, kone kasdien tenka sulaukti skundų dėl kapaviečių.

„Skundžiama, kad gretimo kapo prižiūrėtojas kapavietę tvarko ne taip, kaip norėtų kaimynas, arba apskritai jos netvarko“, – sako Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Tokiais atvejais kapinių tvarkdariai nedaug ką gali padaryti – belieka išklausyti, patarti ir prireikus imtis atitinkamų priemonių.

Pasak S. Vainausko, gana dažnai skundžiamasi ir dėl to, kad kaimyninių kapaviečių prižiūrėtojai negeni ar neišrauna jose augančių medžių.

„Jei kapavietėje auganti tuja ar kitas medis nuvirs ir apgadins gretimą kapą, laiku jo nenupjovęs asmuo privalės atlyginti nuostolį“, – įspėja S. Vainauskas.

Beje, nusprendus išrauti ar nukirsti kapinėse pasodintą medį, taip pat būtina gauti atsakingų savivaldybės specialistų leidimą.