Pagal siūlomas skrydžių kryptis į Lietuvą ir iš jos pigių skrydžių bendrovės gana smarkiai lenkia tradicines.
Suskaičiavus visas kryptis, kurias galima pasieti iš Lietuvos oro uostų, matyti, kad daugumą jų siūlo pigių skrydžių bendrovės. Tuo nepatenkinti šalies viešbučių atstovai teigia, kad tol, kol egzistuos tokia situacija, turtingus užsienio turistus ar verslininkus Lietuva matys kaip savo ausis.
Iš Vilniaus oro uosto galima nuskristi į 25 Europos miestus. Naudojantis pigių skrydžių bendrovių – „Ryanair“ ir „Wizz Air“ – paslaugomis galima nuskristi į 11 iš jų. Iš Kauno oro uosto galima pasiekti 19 miestų ir tik į vieną iš jų – kaimyninės Latvijos sostinę Rygą – skraidina tradicinės oro linijos „airBaltic“. Iš Palangos oro uosto galima pasiekti 4 miestus, į visus iš jų skraidina tradicinės oro linijos.
Taigi viską susumavus matyti, kad pagal siūlomas skrydžių kryptis į Lietuvą ir iš jos pigių skrydžių bendrovės gana smarkiai lenkia tradicines.
Verslas pasigenda turtingų klientų
„Pigios aviakompanijos yra labai gerai. Bet kai pigios aviakompanijos paima viršų tai yra blogai“, – IQ.lt sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) viceprezidentas ir viešbučių tinklo „Centrum Hotels“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Artūras Vainora.
Jis aiškino, kad turtingesni turistai ar verslo klientai, kurie Lietuvoje galėtų išleisti daugiau pinigų, niekada nesirenka pigių aviakompanijų paslaugų. Todėl tai, kad šalyje veikiančios oro bendrovės siūlo vieną ar kitą kryptį, dar nereiškia, kad verslininkai ar pasiturintys turistai tuo pasinaudos.
„Neseniai buvo tokia situacija: norvegai nori atskristi į Vilnių, surengti savo įmonės pristatymą, konferenciją. Atvyksta kone visa įmonė. Kadangi nėra skrydžių, jie geriau užsisako visą lėktuvą“, – tikino A. Vainora.
Tai, kad pasiturintiems užsieniečiams vis dar sudėtinga pasiekti Lietuvą, liudija ir sostinės senamiestyje įsikūrusio penkių žvaigždučių viešbučio „Stikliai“ vadovė Alfreda Mikulskienė. „Klausimas numeris vienas yra tas, kodėl nėra jokios galimybės pasiekti šalį. Bet aš apie tai nediskutuoju. Kiekvienas pasakys, kad pas mus atvykti yra labai sunku“, – sakė A. Mikulskienė.
Ji aiškino, kad skrydžiai – ne tik kainos klausimas. „Tie pigūs reisai… Ten ir atitinkamas aptarnavimas, oro uostai, kuriuose leidžiasi lėktuvai, yra ne tie, kurie tiktų pasiturinčiam žmogui. Daug yra momentų“, – dėstė „Stiklių“ vadovė.
Ministerija: žmonės jautrūs kainai
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas laikėsi kiek kitokios pozicijos. „Pigių skrydžių bendrovės dominuoja tik Kauno oro uoste. Palangoje jų visai nėra. Vilniuje „Ryanair“ ir „Wizz Air“, paskutiniais duomenimis, užima apie 30 proc. rinkos, o tai nėra dominuojanti dalis“, – teigiama M. Čerkausko atsiųstame atsakyme.
Ministro patarėjas tikino, kad žmonės visoje Europoje šiuo metu yra labai jautrūs kainai, o tai esą ir lemia sparčią pigių skrydžių plėtrą. „Jei prieš kelis metus buvo manoma, kad verslininkas niekada neskris su tokiomis kompanijomis, šiandien tai jau nėra 100 proc. taisyklė. Tokių žmonių, kurie už valandos ar dviejų skrydį pasiruošę mokėti dideles sumas, yra vis mažiau“, – sakė M. Čerkauskas.
Jis svarstė, kad problema yra ne skrydžiai, o menkas Lietuvos žinomumas arba patrauklumas užsienyje. Tai esą iliustruoja faktas, kad oro bendrovė SAS iš Kopenhagos į Vilnių skraido tris kartus per dieną, tačiau minios turtingų danų turistų į Lietuvą neplūsta.
„Iš Maskvos į Vilnių dukart per dieną skraido maži lėktuvai. Tuo tarpu į Rygą skrydžių daugiau, lėktuvai didesni, nes Ryga tarp rusų populiaresnė. Manau, jog viešbučių savininkai galėtų taip pat investuoti į Vilniaus ar Lietuvos reklamą, kaip tai daro Latvijos verslininkai“, – sakė M. Čerkauskas.
Be to, jis priminė, kad Lietuvos viešbučiai niekada negarsėjo patraukliomis viešbučių kainomis. Todėl konkurencinėje kovoje su kaimyninėmis šalimis praranda privalumų.
Kelius žemėje lygino su keliais ore
A. Mikulskienė svarstė, kad pasiturinčių turistų, mielai atveriančių pinigines, atvyktų daugiau, jeigu Lietuva, kaip Latvija ar Estija, būtų išsaugojusi nacionalinį oro vežėją. „Reikėtų dirbti tuo klausimu, kad atsirastų normali oro bendrovė, kad į Lietuvą būtų galima skraidyti bent kaip tada, kai buvo „FlyLAL-Lithuanian Airlines“, – sakė A. Mikulskienė.
A. Vainora skaičiavo, kad Lietuva kasmet išleidžia kelis milijardus litų naujiems keliams tiesti ir seniems atnaujinti. „Oro transportas yra tas pats kelias, susisiekimas su Europa. Nėra kito kelio, mes esame sunkiai pasiekiami. Aš manau, kad be nacionalinio vežėjo niekas kitas šito išspręsti negali“, – sakė LVRA viceprezidentas.
Jis sutiko, kad nacionalinis vežėjas greičiausiai dirbtų nuostolingai. Tačiau jo patiriamus nuostolius esą atpirktų kiti dalykai. „Pradėkime nuo šalies įvaizdžio. Normalūs žmonės galėtų skraidyti su savo aviakompanija, o ne bėgti pasirinkę „Ryanair“ ir kitokius pigius skrydžius“, – sakė A. Vainora.
Jis svarstė, kad Lietuvoje yra kelių, kuriais važiuoja dideli automobilių srautai, ir yra kelių, kuriais važiuoja tik maži srautai. Tačiau esą net ir tuose keliuose yra tvarkingai išlietas asfaltas, sudėlioti ženklai. Tas pats esą turėtų galioti ir susisiekimui oru.
Nacionalinis vežėjas bėdų neišspręstų?
Tačiau M. Čerkauskas tvirtino, kad kelių tiesimo ir nacionalinės aviakompanijos finansavimo valstybės lėšomis lyginti negalima, nes Europos Sąjungos (ES) teisės aktai draudžia dotuoti valstybines aviakompanijas.
„Tokių Europoje labai mažai beliko. Dauguma Vakarų Europos valstybių turi privačias nacionalines aviakompanijas. Daugiau valstybinių kompanijų likę tik naujose ES narėse, tačiau Lenkija ir Čekija rengiasi jas privatizuoti. Visi matome, kokia situacija yra Latvijoje“, – sakė M. Čerkauskas.
Anot jo, valstybinių oro linijų bėda yra ta, kad jos dažniausiai dirba nuostolingai, o dotuoti jų veiklos negalima. Nacionalinio vežėjo, kuris turėtų dirbti rinkos sąlygomis, atsiradimas taip pat veikiausiai neišspręstų visų problemų.
Mat aviakompanija, nors ir valstybinė, turėtų siekti pelno, todėl vargu, ar pajėgtų „vežioti orą“ nepaklausiais maršrutais. „Pavyzdžiui, Estijos avialinijos sau leidžia į Berlyną skraidyti tik 3 kartus, Londoną – 4 kartus, Milaną – 1 kartą, Paryžių – 3 kartus, Barseloną – 1 kartą per savaitę“, – vardijo M. Čerkauskas.
