Po daugiau nei metų tylos į Miežiškius sugrįžta Kalėdos. Vienintelis Lietuvoje Eglutės žaisliukų muziejus jau ruošiasi priimti lankytojus – iš dėžių traukiami trapūs eksponatai, į vitrinas rikiuojami šimtamečiai žaisliukai, o muziejaus kolekciją papildo ir nauji lobiai. Sekmadienį duris vėl atversiantis muziejus turistus pasitiks ne tik atnaujintas, bet ir dar įdomesnis.
Unikalųjį muziejų teko uždaryti praėjusių metų pradžioje, kai pradėjo pavojingai dubti grindys.
Kol muziejus buvo remontuojamas, didžioji dalis eksponatų ir baldų laikiną prieglobstį rado pagalbinėse Miežiškių seniūnijos patalpose.
„Grindys buvo pagrindinė mūsų problema, todėl turėjome viską iškraustyti“, – sako šio muziejaus sumanytoja ir kūrėja Miežiškių bibliotekininkė Violeta Karklytė.
Dabar dėžės su trapiais eksponatais jau grįžo į muziejų ir pamažu išpakuojamos, o žaisliukai keliauja į vitrinas.
V. Karklytės teigimu, šis procesas ne toks paprastas – eksponatą padėjus bet kaip, lankytojams nebus įdomu, tad reikia gerai apgalvoti jo vietą.
Viešnagę jau rezervuoja
Kol muziejus neveikė, V. Karklytė sulaukdavo daugybės skambučių – lankytojai nekantravo kuo greičiau vėl pasinerti į kalėdinę nuotaiką.
Šiame unikaliame muziejuje viešėjo ne tik lietuviai turistai. Visgi jis populiariausias tarp latvių.
„Neseniai paskambino Latvijos turizmo centras ir be galo apsidžiaugė, kad muziejus netrukus bus atidarytas. Iš karto rezervavo laiką gruodžio mėnesiui“, – pasakoja V. Karklytė.
Iki remonto muziejų Miežiškiuose yra aplankę turistai ir iš tolimosios Pietų Korėjos, Japonijos, JAV, Ispanijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos bei daugelio kitų pasaulio šalių.
Atnaujino ir aplinką
Eglutės žaisliukų muziejus Miežiškiuose įkurtas ne vieną istorijos etapą menančiame pastate. Kadaise jis priklausė bažnyčiai – čia buvo ūkinės patalpos.
Sovietmečiu nacionalizavus bažnyčios turtą, pastate veikė paštas, vėliau jis ilgus metus stovėjo tuščias.
Miežiškėnų iniciatyva prieš daugiau nei dešimtmetį čia gimė muziejus.
Tuomet, pasinaudojus europine parama, pastatas buvo iš esmės atnaujintas, tačiau paklotos grindys atlaikė vos dešimtmetį.
Kadangi muziejus priklausė Miežiškių bendruomenei, o lėšų tokio masto remontui šioji neturėjo, pastatas buvo perleistas Panevėžio rajono savivaldybei. Tada imtasi rekonstrukcijos.
Muziejuje sutvarkytos ne tik grindys. Pats pastatas tapo modernesnis – jo nebereikės šildyti malkomis: įrengtas oras–oras šildymo siurblys. Taip pat sutvarkyti išoriniai laipteliai, nugriauta kambarius skyrusi siena.
Pernai Miežiškių bendruomenė laimėjo projektą muziejaus kieme įrengti kalėdinį kiemelį. Dabar takai iškloti trinkelėmis, sutvarkyta aplinka, o šiomis dienomis pasipuošta ir sodinukais, eglutėmis – atsirado ovali oazė, primenanti eglės žaisliuko burbulo formą.
Pasipildė vokiškais Kalėdų atributais
Sunku ir suskaičiuoti, kiek eksponatų saugoma Panevėžio rajoną išgarsinusiame muziejuje. Patys seniausi Eglutės žaisliukų muziejaus eksponatai yra XIX amžiaus pradžios.
Pasak V. Karklytės, kažkada jų buvo beveik 3,5 tūkst., o kol muziejus neveikė, gerokai padaugėjo.
„Iš Vokietijos gavome labai įspūdingą eglės stovą, pagamintą 1900 metais. Jis dar veikiantis – sukasi ir groja. Tokių pasaulyje išlikę nedaug – pas kolekcininkus arba parduodama aukcione“, – pasakoja muziejaus šeimininkė.
Taip pat gauta ir vokiškų žaisliukų. Tokių muziejus turėjo nedaug.
Keletas jų – labai įdomūs. V. Karklytė pasakoja, kad vokiečiai puikiai išvystė popieriaus pramonę, tad ant plono kartono gaminti vadinamieji Drezdeno kartonažo žaisliukai.
„Vokiečių kalėdinėje tradicijoje buvo ir iš plono popieriaus spausdinti žaisliukai – mergaitės, berniukai, Jonukas ir Grytutė“, – pasakoja pašnekovė.
O įmonė, prekiaujanti religine atributika, pasiūlė muziejui prakartėlių, kurios katalikų kraštuose įprastos prie eglučių.
Tai į Miežiškius atkeliavo prakartėlių, pagamintų iš papjė mašė, komplektas.
Ekspoziciją papildė ir dvi knygelės.
„Viena jų atsidaro ir susiformuoja kaip Betliejaus žvaigždė, o žiūrint ratu atsivertusią knygutę, matosi Kristaus gimimo istorija. Tad gavome gana įdomių eksponatų, tokių iki šiol neturėjome“, – džiaugiasi V. Karklytė.
Lentyna lietuviškoms grožybėms
Muziejaus ekspozicijoje viena lentyna bus skirta Lietuvoje gamintai kalėdinei ir naujametinei produkcijai.
Lietuvoje tokių gamintojų nedaug.
„Mūsų šalyje stikliniai žaislai negaminti – bent jau tokių žinių neturiu. Juos gamino Rygos stiklo fabrikas. Tokie labai gražūs ir jų taip pat turime“, – pasakoja muziejaus sumanytoja.
Panevėžio „Lietkabelio“ įmonė gamino vadinamąjį auksinį lietutį. Kaune buvo gaminami metaliniai žvakučių segtukai, jų muziejus turi su visa originalia dėžute. Taip pat buvo parduodamos žvakutės prie jų. Lietuvoje buvo gamintos ir karnavalo kaukės.
„Karnavalo kaukių turėjome, žvakučių taip pat, bet vieną žvakučių komplektą pasiūlė ukrainietė. Tai – labai įdomus penktojo dešimtmečio lietuviškas eksponatas. Ant dėžutės pavaizduotas Kalėdų Senelis ir pionieriai“, – pasakoja V. Karklytė.
O nepriklausomybės pradžioje Panevėžyje bendrovė „Merkurijus“ gamino plastikinius burbulus.
Muziejus pasipildė ir įdomia popierine informacija. Pavyzdžiui, gavo sovietmečio laikų miškų urėdijos kvitą, kad leidžiama kirsti eglutę. Iš anykštėnų gautas kvietimas į karnavalą.
Muziejuje yra ir nemenka lietuviškų prieškario kalėdinių ir naujametinių atvirukų kolekcija.
Seniausi jų išleisti dar 1907-aisiais.
Lankytojus nustebina ir senieji šventiniai kalėdiniai atvirukai su tautine atributika.
„Dabar sunku atrasti kokį nors sveikinimo atviruką, kuris būtų su tautine atributika – Vyčiu ar vėliava. Nebent valstybinės įstaigos, organizacijos išleidžia, bet pirkti tokių vargu ar rasime“, – teigia V. Karklytė.
Bene labiausiai lankytojus nustebina Antrojo pasaulinio karo laikų eglutės žaislai su politiniais atributais – kiekvienas jų turi savo istoriją, primenančią sudėtingus laikus ir šventės simboliką net sunkiausiais istorijos momentais.
Kuo senesnis, tuo įdomesnis
V. Karklytė šypsosi turinti svajonių.
„Visada domina kuo senesni žaislai“, – intriguoja muziejaus sumanytoja.
Ji viliasi atvykusiesiems į Miežiškius kada nors parodyti vadinamojo Drezdeno kartonažo žaislų, tačiau jie brangūs ir reti.
„Turime ir tokių, bet jie – naujesnio laikotarpio, o senieji išties įspūdingi. Gaminti iki 1900 metų ir šiek tiek vėliau tokie žaislai viduje turi staigmeną“, – pasakoja V. Karklytė.
