Panevėžietę pašiurpino kavinės kėdės: „Lyg sėdėčiau ant knygų lavonų“

Į kavinę Panevėžyje užsukusi pedagogė nustėro išvydusi, ant ko teks sėdėti lankytojams. Į kėdžių atkaltes sugrūstos išilgai supjaustytų knygų dalys – tarp jų ir žinomų autorių kūriniai.

Tokį interjero sprendimą anglų ir italų kalbų mokytoja Aida Lukoševičienė vadina knygų išniekinimu.

„Neišdrįsčiau sėsti ant tokių kėdžių. Jausčiausi lyg sėduosi ant knygų lavonų“, – sako panevėžietė.

Maitinimo įstaigos savininkas teigia, jog šis dizaino sprendimas gimė po svarstymų, kuriuose dalyvavo ir kultūros atstovai.

Pašiurpino išniekintos knygos

Pasipiktinimą prekybos ir pramogų centre veikiančioje kavinėje „Vasaris“ pamatytu vaizdu pedagogė išsakė feisbuke ir sulaukė galybės komentarų.

Pasak A. Lukoševičienės, meilė užrašytam žodžiui jai buvo skiepijama nuo pat vaikystės. Ir būdama vaikas jautusi, jog knygos nėra šiaip jau „materialas“ pakuroms.

„Tai, ką pamačiau kavinėje – išniekintos tikrai geros knygos. Dėl abejotino interjero sprendimo.

Galima buvo tiesiog atspausdinti spalvotą knygų nugarėlių nuotrauką ir priklijuoti. Bet ne. Kažkas nutarė, kad FAINA statmenai perpjauti knygas (panagrinėkite nugarėles, geri kūriniai, būtų nudžiuginę vienišą žmogų, neturintį lėšų knygai) ir sugrūsti į kėdes… čeburekinėje.

Mano vaikas tyrinėjo kėdes ir nesuprato: mama, jos tikrai perpjautos? Ir atliekamos dalys išmestos?

Gal pradėkime paveikslus pjaustyti: vieną dalį pakabinkime, o kitą išmeskime?“ – socialiniame tinkle komentavo A. Lukoševičienė.

Į kavinę neužsuks

„Sekundės“ kalbinta A. Lukoševičienė sako, jog ją išties pašiurpino išniekintos, į kėdžių atkaltes sugrūstos supjaustytų knygų dalys.

„Neišdrįsčiau sėsti ant tokių kėdžių. Jausčiausi lyg sėduosi ant knygų lavonų“, – pabrėžė pedagogė.

Ji pamena, jog vaikystėje Panevėžyje veikusi kavinė, kurios sienose buvo įtaisyta po pusę puodelio.

„Žiūrėdavau į tuos puodelius ir svarstydavau: kaži, ar sienoje įmūryta antroji puodelio dalis, ar jis prilipdytas jau perpjautas? Kam reikėjo gadinti puodelius, juk buvo galima juos sveikus, nepjaustytus, nedaužytus gražiai sustatyti į lentyną? O dabar kavinėje pamačiau supjaustytas knygas“, – sako pedagogė.

A. Lukoševičienė svarsto daugiau nebenorėsianti užeiti į šią maitinimo įstaigą, ne tik negerbiančią, bet ir niekinančią knygas. Eisianti ten, kur geriant kavą ar užkandžiaujant padėtų knygų galima pasiimti pavartyti ar paskaitinėti.

Regi ir vertybių trypimą, ir estetiką

Priblokšta spendimo pjaustyti knygas ir jų dalis sugrūsti į kėdes, A. Lukoševičienė pamatytą vaizdą nufotografavo ir nuotraukas taip pat sudėjo į feisbuką.

Labai greitai pasipylė komentarai po jos įrašu ir nuotraukomis, kuriose matyti, kad supjaustytos ir P. Coelho, V. Sarojano, E. M. Remarko knygos, o tarp jų ir – Lietuvos tremtinių atsiminimai, sudėti į knygą „Amžino įšalo žemėje“.

Šį dizaino sprendimą komentatoriai įvardijo kaip knygų išniekinimą, žmogiškųjų vertybių trypimo, naikinimo iliustraciją.

„Tokia klasika kaip „Rob Rojus“ perpjauta, o apie „Amžino įšalo žemę“ net nebėra ką sakyti (…). Suprantu, kad yra niekinių ir beverčių knygų, bet čia tikrai ne visos tokios“, – rašė viena komentatorė.

„Man irgi kraupu žiūrėt į taip išniekintas knygas, net jei jos ir nurašytos būtų“, – rašė kita.

„Augau namuose, kur beveik nesimatė sienų, tik langai ir knygos. Jų buvo daug ir su visom elgiamasi pagarbiai. Negerbti knygos, vadinasi, negerbti kuriančio žmogaus. Apie perpjovimą perpus … už tokius dalykus pirštus nukapot per maža“, – nuomonę išsakė dar viena skaitytoja.

„Mes su mama vis aptariame šias kėdes. Labai gaila knygų. Skauda širdį žiūrint“, – prisipažino dar viena komentatorė.

Visgi kitiems perpjautos knygos nepasirodė įžeidimas literatūrai.

„Yra žmonių, kurie baisiai piktinasi kiekvienu kertamu medžiu, bet jų namuose malkomis kūrenamas pečius. Yra žmonių, kurie baisiai piktinasi, kaip elgiamasi su knygomis, bet net nežino, kiek knygų utilizuojama bibliotekose“, – priminė vienas iš gausybės komentatorių.

„Realiai kiekviena karta popierinių knygų skaito vis mažiau ir mažiau. Nuvažiuokit į bet kurią mainų stotelę – kalnai knygų. Žmonės nusipirkę butus jas tiesiog išmėžia. Dažnas suverčia tiesiog į popieriaus konteinerį. Jau geriau tebūnie dizaino elementas, nei perdirbta į tualetinį popierių“, – nuomonę išsakė internautas.

„Nebūtų sugrūdę į kėdes, būtų išmetę į makulatūrą, taip ir daro bibliotekos su nurašytom knygom“, – priminė kitas.

Geriau perdirbti

A. Lukoševičienė sako įdėmiai skaitanti komentarus po jos pasidalijimu bei besistengianti atsakyti komentatoriams. Ji teigia neturinti jokių priekaištų dėl knygų perdirbimo ir jų virtimu tualetiniu ar kitokios paskirties popieriumi.

„Knygų utilizavimas man tolygu mirusiojo palaidojimui. Labai nesipiktinu, jei kas krosnyje sukūrena knygas, tapusias nebereikalingas. Tačiau knygų pjaustymas ir jų dalių panaudojimas – tai jau išties panieka vertybėms“, – įsitikinusi pedagogė.

Pjaustė nurašytas

Prekybos ir pramogų centre „Molas“ veikiančią kavinę „Vasaris“ valdo bendrovė „Povydė“.

Jos vadovas Robertas Pretkelis neslėpė, kad ir patį kiek nustebino kavinės kėdės, kuriose – supjaustytų knygų dalys.

Jo žiniomis, tai – nurašytos bibliotekos knygos. Iki šias paverčiant interjero dalimi, vyko svarstymai, kuriuose, pasak verslininko, dalyvavo ir kultūros žmonės. Diskutuojant ir nutarta antram gyvenimui panaudoti knygas.

Kad pedagogės įrašas apie būtent taip panaudotas knygas sulaukė daugybės komentarų, R. Pretkelis teigia nekreipiantis dėmesio, nesidomintis ir pačiu įrašu.

Knygos kėdėse – instaliacija

R. Pretkelio dukra Miglė Gruzdenė, anksčiau Panevėžyje plėtojusi maitinimo verslą, teigė, kad kėdės į kavinę prekybos ir pramogų centre perkeltos iš G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje kadaise veikusios jų valdytos „Minčių“ kavinės.

„Nors kavinė veikė bibliotekoje, knygų kėdėms prašėme ne jos, o žmonių, sakydami, kad laukiame tokių, kurias jie pasirengę išmesti“, – paaiškino M. Gruzdenė.

Anot jos, taip norėta nebereikalingoms knygoms suteikti kitą gyvenimą.

O pačią idėją kėdėms panaudoti knygas, pasak M. Gruzdenės, pasiūlęs Panevėžyje veikiančios reklamos agentūros savininkas. Jo vadovaujama įmonė ir įmontavo supjaustytų knygų dalis į kėdes.

Pati M. Gruzdenė patikino esanti didžiulė knygų mylėtoja ir uoli skaitytoja. Ji teigė atkreipusi dėmesį, kad pasaulio menininkai gamina pačių įvairiausių meninių instaliacijų iš senų knygų. Jose knygos taip pat būna sukarpytos, supjaustytos, kūriniams panaudojamos atskiros jų dalys.

„Kavinės kėdes su knygomis aš irgi vertinu kaip puikią instaliaciją“, – teigė M. Gruzdenė.