Lietuvoje infliacija šiuo metu yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau gyventojai jos poveikį jaučia santykinai mažiau, nes kainų augimas daugiausia susijęs su energija, būstu ir transportu, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Maisto kainos tuo metu beveik nepasikeitė, tačiau ekspertas teigia, jog brangstantys maisto produktai yra viena pagrindinių ateities infliacijos rizikų.
„Matome, viena iš priežasčių, dėl ko nėra labai didelio nerimo dėl infliacijos ir nepasitenkinimo, yra ta, kad ji yra siauro pobūdžio“, – žurnalistams pirmadienį sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, daugiau nei du trečdalius infliacijos sudaro pabrangusios dujos, elektra, būsto aptarnavimo išlaidos, transportas ir kuras. Tuo metu maisto prekės, neįskaitant gėrimų, šiuo metu kainuoja maždaug tiek pat, kiek prieš metus.
„Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet Lietuvoje nuo dabartinių 5,3 proc. dar gali šoktelėti iki 6 proc., tačiau 2027 metais turėtų sumažėti iki 2,8 proc.
Maisto kainų augimas – viena pagrindinių rizikų
Tiesa, N. Mačiulio teigimu, ateities perspektyvoje maisto kainos kelia gana ženklią riziką. Anot jo, brangstant energijai, transportavimui ir sutrikus tiekimo grandinėms, kyla žaliavų kainos – nuo metų pradžios kukurūzai pabrango, o kviečiai kainuoja maždaug dešimtadaliu daugiau.
Prie rizikų, pasak ekonomisto, prisideda ir pasėlius naikinantys gaisrai bei galimi Ukrainos eksporto sutrikimai.
„Čia turbūt yra viena iš pagrindinių infliacinių rizikų 2027 metams – tai yra daug didesnis maisto prekių brangimas, negu matėme pastaruoju metu“, – teigė jis.
Kita svarbi rizika – energijos kainos. N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad naftos perdirbimo pajėgumų trūkumas šiuo metu išlaiko aukštas kuro kainas, nors pati nafta kainuoja gerokai mažiau, nei buvo prognozuota pavasarį.
Rizikų kelia ir dujų rinkos situacija Europoje – suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina priartėjo prie 70 eurų už megavatvalandę ir yra maždaug dvigubai didesnė nei prieš metus. Be to, Europos dujų saugyklos vasaros pabaigoje užpildytos vos apie 60–65 proc., nors įprastai prieš prasidedant rudeniui jų užpildymas siekia 75–80 procentų.
Valstybės išlaidų augimas – netvarus, jį artimiausiu metu reikės suvaldyti
Vertindamas Lietuvos ekonomiką, N. Mačiulis teigė, kad „Swedbank“ nekeičia šių metų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės. Pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomika augo sparčiausiai ES, o augimą, anot jo, lėmė ne tik vartojimas, bet ir pramonės bei apdirbamosios gamybos eksportas.
Vis dėlto, jo teigimu, Lietuva artėja prie laikotarpio, kai nebegalės remtis sparčiai augančiu dirbančiųjų skaičiumi bei kylančiais vidutinio darbo užmokesčio skaičiais. Anot „Swedbank“, vidutinis atlyginimas Lietuvoje šiemet turėtų didėti 8,6 proc., o kitais metais augimas sulėtės iki 7 procentų.
N. Mačiulis taip pat prognozuoja, kad šie metai bus paskutiniai, kai Lietuvos gyventojų skaičius dar nemažės, nes nuo kitų metų teigiama grynoji migracija nebesugebės atsverti neigiamos natūralios gyventojų kaitos. Jo vertinimu, piką jau pasiekė ir dirbančiųjų skaičius – šiuo metu jų yra apie 1,47 mln.
„Tokios prabangos nebeturi Lietuva, ir turi labai rimtai ir ši Vyriausybė, ir ateinančios Vyriausybės pradėti žiūrėti į tai, kaip suvaldyti valstybės išlaidų augimą. Jis šiuo metu yra visiškai netvarus“, – pabrėžė ekonomistas.
Šiemet valstybės biudžeto pajamos sieks 17,337 mlrd. eurų, išlaidos – 23,577 mlrd. eurų (be ES lėšų).
Gimstamumo skatinimą vadina neveiksmingu
Kalbėdamas apie demografiją, N. Mačiulis skeptiškai vertino tiesiogines valstybės išmokas, skirtas gimstamumui skatinti.
„Dabar labai populiaru politikų tarpe kalbėti apie gimstamumo skatinimą, apie papildomus vaiko pinigus, bet tai yra pinigai į balą“, – teigė jis.
Ekonomisto teigimu, kitų valstybių patirtis rodo, kad tiesioginės išmokos už vaikų gimimą neturi reikšmingos įtakos sprendimui turėti daugiau vaikų. Jo vertinimu, valstybė daugiau dėmesio turėtų skirti būsto įperkamumui ir itin akcentavo švietimo sistemos kokybės gerinimą.
„Kai mes matome mažą gimstamumą, reikia visas pastangas dėti į tai, kad tie mažiau gimstantys vaikai gautų kokybišką išsilavinimą ir toliau prisidėtų prie valstybės stiprinimo, o ne mesti pinigus į tai, kas neduos jokių rezultatų“, – sakė N. Mačiulis.
Paslaugų eksportas – teigiamas signalas
Tuo metu teigiamu Lietuvos ekonomikos pokyčiu jis įvardijo paslaugų eksporto augimą. Pirmą kartą šalies istorijoje paslaugų eksportas viršijo lietuviškos kilmės prekių eksportą.
Maždaug pusę paslaugų eksporto sudaro transporto paslaugos, tačiau likusi dalis – daugiau nei 10 mlrd. eurų per metus, arba beveik 15 proc. BVP, – tenka aukštos pridėtinės vertės paslaugoms, tokioms kaip finansų, informacinių ir ryšių technologijų bei kitos verslo paslaugos.
„Tai jau yra pažangios ekonomikos bruožas – sumažėjusi priklausomybė nuo pramonės, bet daugiau eksportuojama įvairiausių paslaugų“, – teigė N. Mačiulis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į didėjančią Kinijos konkurenciją Europos rinkoje. JAV muitais sumažinus importą iš Kinijos, ši šalis esą vis aktyviau ieško kitų rinkų ir per pastaruosius metus eksportą į ES padidino daugiau nei dešimtadaliu.
Pirminiu Valstybės duomenų agentūros vertinimu, 2026 metų antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP, to meto kainomis, siekė 22,7 mlrd. eurų, o realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sudarė 1,7 proc.
