Nyderlandų politikai siūlo, kad specialiai paskirtas prievaizdas galėtų peržiūrėti valstybių biudžetus.
Skolų karštligės purtomos euro zonos valstybės viena po kitos tvirtina ambicingus taupymo planus. Kai kurios jų netgi žada įstatymais įtvirtinti ribą, kurios negalės viršyti biudžeto deficitas. Tačiau ant „žinomų nusidėjėlių“ siuntantys Nyderlandų politikai tvirtina, kad to nepakaks ir siūlo imtis itin drastiškų priemonių.
Vėlų trečiadienio vakarą Italija ir Ispanija, besistengiančios suvaldyti savo skolas, toliau tvirtino naujas taupymo priemones, praneša užsienio žiniasklaida.
Italijos senatas pritarė taupymo priemonių paketui, kuris per ateinančius trejus metus turėtų padėti šaliai sutaupyti ne 45,5 mlrd., kaip skelbta anksčiau, o 54 mlrd. eurų. Šis žingsnis turėtų padėti subalansuoti šalies biudžetą nei iki 2014, o iki 2013 metų.
Tokiam taupymui, nepaisydami masinių protestų, pritarė 165 Italijos senato nariai, 141 balsavo prieš, dar trys susilaikė. Planui dar turės pritarti Atstovų rūmai, kuriuose ministras pirmininkas Silvio Berlusconi taip pat turi daugumą.
Ispanai keis įstatymus
Savo ruožtu Ispanijos senatas sutiko, kad į šalies konstituciją būtų įrašyta „auksinė taisyklė“, nustatanti, kad biudžeto deficitas ateityje negalės viršyti tam tikros ribos. Iki šiol tokią ribą įstatymais buvo įtvirtinusi tik Vokietija.
Tokį sprendimą Ispanijos įstatymų leidėjai priėmė vis dažniau pasigirstant euro zonos pareigūnų raginimams sparčiau ir griežtesnėmis priemonėmis kovoti su skolų krize.
Ispanijos senatas sutiko, kad į šalies konstituciją būtų įrašyta „auksinė taisyklė“, nustatanti, kad biudžeto deficitas ateityje negalės viršyti tam tikros ribos.
Pagal konstitucijos pakeitimus, Ispanija negalės viršyti tam tikros deficito ribos, išskyrus tokius nenumatytus atvejus, kaip stichinės nelaimės, recesija ir pan. Tačiau net ir tada ribos peržengimui turės pritarti parlamentas.
Tokį nutarimą lydintys teisės aktai turės atsirasti iki kitų metų birželio. Juose ir bus įrašyta riba, kurios negalės peržengti deficitas, – 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto nuo 2020 metų. „Taip siekiama pasiųsti pasauliui užtikrintą mokumo ir pasitikėjimo žinutę – jeigu dar lauksime, galime pavėluoti“, – sakė Ispanijos socialistų atstovė spaudai senate Carmela Siva.
Prancūzai seks iš paskos?
Taupymo planą trečiadienį patvirtino ir Prancūzija. Jo vertė siekia 12 mlrd. eurų. O Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy patikino, kad yra pasiryžęs sekti ispanų pėdsakais ir palaikyti „auksinės taisyklės“ įtvirtinimą savo šalyje, nepaisant pranešimų, kad jis gali atmesti tokį planą.
Tokiu būdu Prancūzijos vadovas nori dar sykį užtikrinti rinkas, kad šalis išlaikys aukščiausią – AAA – skolinimosi reitingą. Tačiau opozija kol kas žada blokuoti tokią priemonę.
Anksčiau skelbta, kad du tarptautinių kreditorių paramos paketus užsitikrinusi Graikija trečiadienį įsipareigojo sparčiau mažinti skolas ir biudžeto deficitą.
Nyderlandai siūlo griežtą kontrolę
Situacija euro zonoje besipiktinantys Nyderlandų politikai siūlo, kad prasiskolinusias valstybes atidžiai prižiūrėtų Europos Komisija. Jai esą turėtų būti suteikta teisė kontroliuoti vyriausybių numatomas išlaidas.
Jeigu šalys narės būtų nepatenkintos tokia priežiūra ir jai nepritartų, jos galėtų išstoti iš euro zonos, Nyderlandų pasiūlymą cituoja „EUobserver“ naujienų svetainė.
„Šalys narės, nenorinčios būti „globotinėmis“, galėtų palikti euro zoną“, – savo laiške nacionaliniam parlamentui pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte. Kartu su juo šį laišką pasirašė šalies finansų, ūkio ir užsienio reikalų ministrai.
„Norėdamos likti pinigų sąjungos dalimi, šalys turėtų visiškai gerbti susitarimus“, – teigia Nyderlandų politikai.
Priežiūra atitektų komisarui
Nyderlandų tikinimu, specialiai paskirtas Europos komisaras turėtų peržiūrėti euro zonos valstybių biudžetus. Jeigu kuri nors šalis viršytų ribas, numatytas ES stabilumo pakte, prievaizdas galėtų įsikišti į jos valdymą taip, kaip į bankrutuojančios įmonės valdymą įsikiša teismas.
Prievaizdas galėtų patikslinti šalies išlaidas ir taip sumažintų deficitą. Jis galėtų nurodyti šaliai nustoti išlaidauti arba didinti mokesčius. Jeigu to nepakaktų, prievaizdai galėtų sukurpti šalies biudžeto projektą, kurį turėtų patvirtinti jos parlamentas.
Be to, tokios šalys, kurias Nyderlandai vadinama „žinomomis nusidėjėlėmis“, prarastų balsavimo teisę Europos Sąjungoje, o lėšų iš struktūrinių fondų skyrimas priklausytų nuo komisaro sprendimo.
Nyderlandų valdžia sutinka, kad tokie politikų siūlymai yra drastiški, tačiau tikina, kad jie yra būtini euro zonos išlikimui.
