Skaitytojo pasiūlyta tema
Panevėžyje keičiasi didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo tvarka.
Nuo šio rudens daugiabučių gyventojai senų baldų, buities įrangos ar kitų didelių daiktų nebegalės palikti prie konteinerių – tam bus skirtos skirtingose miesto vietose nustatytu grafiku veikiančios mobiliosios aikštelės.
Atliekų tvarkytojai tikisi, kad toks sprendimas padės sumažinti prie konteinerių susidarančius atliekų kalnus.
Tačiau gyventojams atrodo kitaip. Jie jaučiasi baudžiami už tai, jog neturi automobilio ar kitų galimybių, kaip sunkias atliekas nugabenti į mobiliąsias aikšteles.
Pasak panevėžietės Ingridos, atsakingai rūšiuoti ir tvarkyti atliekas nori tikrai didesnioji dalis jos aplinkos žmonių. Tačiau, jos teigimu, pastaruoju metu tai padaryti tampa vis sudėtingiau.
Moteris prisimena, kaip vieną kartą į Savitiškio gatvėje esančią didžiųjų gabaritų atliekų aikštelę atvežusi statybinių atliekų turėjo ilgai laukti eilėje, o galiausiai sužinojo, kad tą dieną jos jau nebus priimamos.
„Atstovėjome didžiulę eilę ir tik tada išgirdome, kad mūsų statybinių atliekų šiandien nebepriims – esą reikia atvažiuoti kitą dieną. Tada tiesiog nusispjovėme ir daugiau nebevažiavome“, – pasakoja Ingrida, mananti, jog tokios situacijos ne skatina žmones rūšiuoti, o priešingai – verčia ieškoti paprastesnių būdų atsikratyti šiukšlėmis.
„Atsakingai atliekomis besirūpinantys gyventojai nusipelno bent pagarbos, o ne tokio pažeminimo“, – įsitikinusi ji.
Subalansuota tik ratuotiems
Dabar didesnes atliekas Ingridos šeima kaupia sandėliuke ir laukia rudens ar pavasario, kai jos surenkamos apvažiavimo būdu.
Tačiau ir ši patogi tvarka netrukus nebegalios.
Numatoma, kad didžiųjų gabaritų atliekų prie daugiabučių konteinerių palikti nebebus galima. Gyventojai jas turės pristatyti į mieste įrengtas mobiliąsias surinkimo vietas.
Ingridai tai atrodo mažų mažiausiai nelogiška. Juk jei žmogus turi galimybę savo atliekas nuvežti iki mobiliosios aikštelės, jis galėtų jas pristatyti ir į įprastą didžiųjų gabaritų atliekų aikštelę. Žinoma, jeigu ten būtų patogesnė ir sklandesnė priėmimo tvarka.
Bet ką tuomet daryti tiems, kurie automobilio neturi? Arba seno baldo gabaritai tokie, kad jis net netilptų į lengvąjį automobilį?
„Belieka nešti rankomis per visą mikrorajoną iki artimiausios mobilios aikštelės?“ – klausia panevėžietė.
Ingrida prisimena, kad panaši situacija jau buvo susiklosčiusi ir žiemą, kai po švenčių gyventojams buvo pranešta apie pasikeitusią nupuoštų kalėdinių eglučių išmetimo tvarką.
Anksčiau žmonės jas galėdavo palikti prie konteinerių, tačiau šią žiemą eglutes teko patiems gabenti į didžiųjų gabaritų atliekų aikšteles. Tokiu keliu einant esą netrukus gali tekti ir kasdienes atliekas nežinia kur nešti.
„Jau žiemą buvo absurdas, kai paskutinę minutę informavo, kad nupuoštų kalėdinių eglučių nebegalime palikti prie konteinerių, kaip būdavo kasmet, o reikia kažkaip byrantį spygliuotį patiems atgabenti į didžiųjų atliekų aikšteles. Iki kokių absurdų prieisime? Tuoj į konteinerių aikšteles bus negalima išmesti net buityje susidarančių šiukšlių“, – ironizuoja panevėžietė.
Problemą mato kitaip
„Sekundės“ pašnekovė sutinka, kad tomis dienomis, kai būna galima didžiąsias atliekas palikti prie konteinerių, vaizdas ne iš maloniųjų. Tačiau, jos nuomone, didžiausia problema ne pati sistema.
„Taip, sutinku, kad tomis dienomis, kai buvo galima palikti didžiąsias atliekas prie konteinerių, miestas neatrodė itin tvarkingai. Bet tik dėl to, kad visi tie seni baldai prie konteinerių riogsodavo ir po savaitę ar dvi“, – sako ji.
Gyventoja mano, kad prieš keičiant visą sistemą derėtų iš naujo įvertinti ir pačių atliekų tvarkytojų darbo organizavimą.
„Jeigu „Panevėžio specialus autotransportas“ nuo konteinerių tas atliekas apvažiavimo būdu surinktų kasdien, jokios netvarkos nebūtų. Galbūt reikėtų pačiai bendrovei peržiūrėti savo darbo metodus, o ne gyventojams apsunkinti atliekų tvarkymą“, – siūlo panevėžietė.
Anot jos, naujoji sistema akivaizdžiai su trūkumais, tad gali turėti ir priešingą nei tikimasi rezultatą.
„Iki kokių absurdų prieisime? Tuoj į konteinerių aikšteles bus negalima išmesti net buityje susidarančių šiukšlių.“
Panevėžietė
„Protingas žmogus supranta, kad jeigu nebus patogių sąlygų tinkamai tvarkyti atliekas, žmonės jų ir netvarkys. Geriausiu atveju ir toliau paliks prie konteinerio, o blogesniu – išvers kur nors miškuose“, – neabejoja Ingrida.
Per visą miestą
Tačiau „Panevėžio specialaus autotransporto“ komunikacijos specialistė Justina Indulytė aiškina, kad kitokia tvarka pasirinkta neatsitiktinai.
Bendrovė jau yra numačiusi mobiliųjų aikštelių vietas ir jų veikimo grafiką. Planuojama, kad didžiąsias atliekas panevėžiečiai galės palikti maždaug trisdešimtyje skirtingų miesto vietų.
Tos aikštelės vienoje vietoje nuolat nebus – veiks tik kelias dienas ir vėliau bus perkeliamos kitur.
„Esame paruošę mobiliųjų aikštelių modelius, numatę vietas, kur tokios aikštelės bus, ir dienas, kada jos veiks“, – sako J. Indulytė.
Jos aiškinimu, ši sistema reikalinga pirmiausia dėl tvarkos mieste.
Didžiųjų atliekų surinkimo dienomis ir dar kelias savaites po jų prie konteinerių susidarydavo ištisi atliekų kalnai. Todėl bendrovė stengėsi mobiliąsias aikšteles išdėstyti taip, kad jos dengtų visą miestą ir būtų kuo patogesnės gyventojams bei specialiajam transportui.
Iki 2025 metų vidutiniškai per pavasario ir rudens didelių gabaritų atliekų surinkimo laikotarpius iš viso būdavo surenkama apie 40 tonų didžiagabaričių atliekų. Tačiau jau 2025-aisiais surenkamas kiekis išaugo iki 140 tonų, o šiemet vien per pavasario apvažiavimą pasiektas 100 tonų rekordas.
Kadangi iki birželio mėnesio daugiabučių namų gyventojai turėjo teisę didelių atliekų surinkimo metu jas išnešti šalia artimiausios kolektyvinio naudojimo konteinerių aikštelės, apie 60 proc. viso surinkto didelių gabaritų atliekų kiekio sudarė atliekos, surinktos nuo konteinerių.
„Nauja tvarka reikalinga siekiant išvengti tokių atliekų kalnų, kokie būna didžiųjų atliekų apvažiavimo dienomis ir dar porą savaičių po jų“, – teigia J. Indulytė.
Ne visi turi galimybių
„Panevėžio specialaus autotransporto“ atstovė pripažįsta, kad ir jie patys dažnai sulaukia klausimų, kaip atliekas tinkamai tvarkyti gyventojams, kurie neturi nuosavo transporto. Tačiau J. Indulytė mano, kad tas, kas nori, visuomet randa išeičių.
„Jeigu nėra galimybės nuvežti pačiam, galbūt galima organizuotis su kaimynais“, – svarsto ji.
Tuo metu individualių namų gyventojams tvarka iš esmės nesikeičia. Jie, kaip ir anksčiau, galės didžiąsias atliekas palikti prie savo namų valdos. Tik apie tai iš anksto turės informuoti atliekų tvarkytojus ir užsiregistruoti.
Vieno surinkimo metu iš vienos namų valdos gali būti išvežama ne daugiau kaip 500 kilogramų didžiųjų gabaritų atliekų.
Daugiabučių gyventojams ar bendrijoms, norinčioms, kad atliekos būtų paimtos iš konkrečios vietos, tokia paslauga bus mokama.
Žaliosios aikštelės jau bandomos
Mobiliųjų aikštelių idėja Panevėžyje nėra visiškai nauja. Šiemet išbandyta mobilioji žaliosioms atliekoms skirta aikštelė Marijonų gatvėje, aptarnaujanti aplinkinių daugiabučių namų gyventojus.
Tačiau čia taip pat netrūksta iššūkių.
Pasak J. Indulytės, pasitaiko atvejų, kai gyventojai žaliąsias atliekas į mobiliąsias aikšteles atveža net iš kitų miesto rajonų ar privačių valdų.
„Mobilioji aikštelė skirta aplinkinių namų gyventojams, tačiau kai kurie tuo ima piktnaudžiauti, – pastebi specialistė. – Užuot atvežę žaliąsias atliekas į didžiųjų atliekų aikšteles, jas pila mobiliojoje.“
„Tai yra bandomoji stotelė, – pabrėžia „Panevėžio specialaus autotransporto“ atstovė. – Jos tikslas – įvertinti, kaip aktyviai šia papildoma žaliųjų atliekų surinkimo galimybe naudosis aplinkinių daugiabučių namų gyventojai ir ar dėl jos mažės prie bendro naudojimo komunalinių atliekų konteinerių aikštelių neleistinai paliekamų žaliųjų atliekų kiekis.“
Vis dar mokomės rūšiuoti
Kol kas iš mobiliosios žaliųjų atliekų stotelės jos buvo išvežtos vieną kartą – surinkta apie 1,5 tonos.
Kadangi stotelė veikia dar palyginti trumpai, šiuo metu vykdoma jos naudojimo ir surenkamų atliekų kiekių stebėsena, todėl, anot J. Indulytės, daryti išvadas apie vidutinius surenkamus kiekius dar anksti.
Jeigu stebėsenos rodikliai bus teigiami ir parodys, kad toks sprendimas pasiteisina, bus sprendžiama dėl galimybės tokių mobiliųjų žaliųjų atliekų surinkimo stotelių tinklą plėsti ir kitose Panevėžio vietose.
Ypač svarbu, kad žaliosios atliekos būtų pristatomos tinkamai.
„Jos neturi būti paliekamos maišuose, kad nebūtų plastiko priemaišų ir visos žaliosios atliekos tikslingai nukeliautų į sąvartyną bei būtų kompostuojamos“, – pabrėžia pašnekovė.
Nors J. Indulytė giria panevėžiečius sakydama, kad atliekų rūšiavimo įpročiai pastaraisiais metais gerėja, netinkamo atliekų tvarkymo atvejų vis dar pasitaiko. Anot jos, nuo vieno netinkamai prie konteinerio išmesto šiukšlių maišelio iki didžiulės atliekų krūvos kartais tereikia vos pusdienio.
„Norisi su gyventojais rasti kompromisą ir nustatyti tokią atliekų rūšiavimo sistemą, kuri būtų patogi daugeliui gyventojų. Šiemet įvertinsime, ar ši nauja tvarka bus patogi, ar ji pasiteisins“, – sako J. Indulytė.
