Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Seimo kanceliarijoje nusikalstamos veikos požymių nenustatė. Tačiau, gavusi informacijos apie galimas korupcines rizikas ir pažeidimus, ją perdavė Seimo valdybai, kad ši pati įvertintų situaciją.
„Jeigu mes matome tam tikras korupcines, sakykime, galimas korupcines rizikas arba galimus tam tikrus pažeidimus, pabrėžiu – galimus, tai mes tą informaciją persiunčiame, kad viena arba kita institucija ją galėtų įsivertinti ir, esant reikalui, padaryti kažkokias korekcijas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė STT direktorius Linas Pernavas.
Jo teigimu, tarnyba pagal savo kompetenciją vertina, ar gauta informacija gali rodyti nusikalstamą veiką. Šiuo atveju tokių požymių STT nenustatė.
„Tarnyba įvertino ir pasižiūrėjo, yra ar nėra nusikalstamos veiklos požymių. Mes nusikalstamos veiklos požymių nenustatėme ir todėl tą informaciją persiuntėme Seimo valdybai“, – teigė jis.
L. Pernavas pabrėžė, kad tokios informacijos perdavimas įvairioms valstybės institucijoms nėra neįprasta STT praktika. Pasak jo, pernai tarnyba panašią informaciją kitoms institucijoms persiuntė apie 350 kartų, o šiemet – apie 270 kartų.
„Tai yra mūsų kasdienis darbas tam, kad būtų daugiau skaidrumo ir mažiau korupcinių rizikų“, – sakė STT direktorius.
Neatskleidžia, kiek įdarbinimų kelia klausimų
Paklaustas, kiek konkrečiai įdarbinimų Seimo kanceliarijoje kėlė STT susirūpinimą, L. Pernavas skaičiaus neatskleidė. Jis taip pat nekomentavo, iš kur tarnyba gavo informaciją, kurios pagrindu kreipėsi į Seimo valdybą.
„Mes šaltinių neskleidžiame“, – tikino STT vadovas.
Jis teigė negalintis atskleisti ir daugiau informacijos apie gautus pranešimus, kad nebūtų atskleisti šaltiniai, iš kurių STT gauna informaciją.
L. Pernavas taip pat nepatvirtino, ar tarp STT gautos informacijos buvo duomenų apie tai, kad Seimo kancleris Algirdas Stončaitis galėjo įdarbinti savo partijos narius, artimus žmones ar gimines.
„Dar kartą noriu pakartoti, kad visą informaciją, visą galimą informaciją mes persiuntėme Seimo valdybai“, – sakė jis.
6 mėnesių taisyklę STT vertina platesniame kontekste
Žurnalistams paklausus apie STT rašte minimą darbuotojų įdarbinimą iki šešių mėnesių be atrankos procedūrų, L. Pernavas konkretaus vertinimo nepateikė.
Jis teigė, kad šiuo metu tarnyba vertina visą atrankos ir įdarbinimo tvarką.
„Šiuo metu tarnyba vertina atrankos ir įdarbinimo tvarką ir artimiausiu metu mes pateiksime savo išvadas, kurias persiųsime ir Seimo valdybai, ir Seimo kanceliarijai“, – sakė L. Pernavas.
Anot jo, šis vertinimas pradėtas gavus Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymą.
„Vertinimas pradėtas, kadangi iš Liberalų frakcijos gautas prašymas atlikti tą vertinimą. Tai kadangi buvo prašymas, tarnyba ir atlieka tą vertinimą“, – teigė STT vadovas.
Po susitikimo su STT vadovu Seimo valdybos narė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad viena iš galimų rizikos vietų gali būti darbuotojų įdarbinimas iki šešių mėnesių be įprastos atrankos, kai vėliau jų darbo santykiai pratęsiami.
„Mes suprantame, kad tai yra vienas galbūt iš tų faktorių, kur gali kilti būtent rizikos kažkokios“, – sakė Seimo vicepirmininkė.
Pasak jos, STT atlieka antikorupcinį vertinimą personalo atrankos ir įdarbinimo tvarkai, kuri Seime galioja nuo 2017 metų.
STT kalba apie sistemines rizikas, o ne „kriminalą“
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad po susitikimo situacija tapo aiškesnė – STT neįžvelgia konkrečių padarytų nusikalstamų veikų, tačiau mato pakankamai rizikų, į kurias Seimo valdyba turėtų atkreipti dėmesį.
„Esminis dalykas, kad ponas Pernavas mus informavo, jog kažkokių padarytų veikų STT neįžvelgia. Tačiau įžvelgia tokias sistemines korupcines rizikas, apie kurias turėjo, jautė pareigą įspėti valdybą“, – sakė politikė.
Ji pabrėžė, kad kalbama apie prevencinį STT veiksmą, o ne konkretaus nusikaltimo tyrimą.
„Kad kriminalo nėra, bet, kita vertus, yra pakankamai daug nerimo, kad kyla rizikos“, – situaciją apibendrino politikė.
Pasak jos, Seimo valdyba dabar laukia STT antikorupcinio vertinimo ir pagal jo išvadas spręs, ar reikėtų keisti galiojančią tvarką.
Konkrečių neskaidrių įdarbinimų STT valdybai neįvardijo
Kita Seimo valdybos narė Orinta Leiputė taip pat teigė, kad STT vadovas valdybos nariams pristatė dalį informacijos iš tarnybos raštų ir aptarė tolesnius veiksmus.
„Mes pasidalinome, tiksliau, tarnybos vadovas pasidalino informacija, pakomentavo šiek tiek tą raštą, kurį pateikė per du kartus, padiskutavome ir apsitarėme, ką darysime toliau“, – sakė O. Leiputė.
Anot jos, STT vertinimas yra labiau prevencinio pobūdžio.
„Šis pabendravimas – tiek raštu, tiek gyvai – yra labiau orientuotas į prevencinius dalykus“, – teigė politikė.
O. Leiputė pabrėžė, kad STT nekalbėjo apie konkrečius neskaidrius įdarbinimus.
„Apie neskaidrius įdarbinimus kažkokius tai tikrai kalbėti negalėtume. Kalbėjome apie galimas rizikas, o ne apie kažkokius konkrečius įdarbinimus“, – sakė ji.
Klausimai dėl A. Stončaičio aplinkos įdarbinimo lieka
Viešumoje taip pat buvo keliami klausimai dėl asmenų, galimai susijusių su Seimo kancleriu A. Stončaičiu ankstesniais partiniais ar darbiniais ryšiais, įdarbinimo Seimo kanceliarijoje.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad susitikimo su STT vadovu metu naujos konkrečios informacijos apie tokius atvejus negavo.
„Kalbos nebuvo“, – paklausta, ar su STT vadovu buvo kalbėta apie konkrečius su kancleriu susijusius asmenis, sakė politikė.
Ji pabrėžė, kad šiuo metu nagrinėjamos galimos rizikos, o ne konkretūs neskaidrūs įdarbinimai.
Seimo valdyba spręs dėl tolesnių veiksmų
Pirmąjį STT raštą Seimo valdyba gavo dar birželį. V. Čmilytė-Nielsen pripažino, kad į tarnybos perspėjimą galėjo būti sureaguota greičiau, tačiau teigė, kad pirmoji reakcija buvo susijusi ir su tuo, jog tokia STT perspėjimo forma nėra įprasta.
Seimo valdyba planuoja toliau aiškintis situaciją su Seimo kancleriu ir laukia STT antikorupcinio vertinimo.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, išvados Seimo valdybą turėtų pasiekti iki rudens sesijos pradžios.
Politikė taip pat teigė, kad šiuo metu nėra pagrindo abejoti A. Stončaičio darbu ar svarstyti jo atleidimą.
„Šiai dienai nelinkę abejoti, neturime jokios informacijos, dėl ko tai reikėtų daryti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, kol kas dėmesys skiriamas personalo įdarbinimo ir atrankos sistemai bei galimybei ją padaryti skaidresnę.
ELTA primena, kad birželį STT Seimo valdybai pateikė raštą, kuriame nurodė galimus sisteminius pažeidimus ir rizikas parlamento kanceliarijos įdarbinimo procedūrose. Tarnyba atkreipė dėmesį į atrankų organizavimą, informacijos viešinimą, nešališkumo deklaravimą, vertinimo objektyvumą ir garso įrašų išsaugojimą.
STT ypač išskyrė galimą piktnaudžiavimą išimtimi, leidžiančia asmenis iki šešių mėnesių įdarbinti be konkurso. Tarnyba taip pat įžvelgė rizikų viešųjų pirkimų srityje, kai juose dalyvavę ar juos inicijavę kanceliarijos darbuotojai galėjo turėti nedeklaruotų ryšių su tiekėjais.
Seimo valdybos prašyta inicijuoti nepriklausomą kanceliarijos atrankų ir susijusių procedūrų vertinimą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio bei apie priimtus sprendimus informuoti STT.
