VPT trūksta specialistų, galinčių tikrinti karinės įrangos pirkimo konkursus.
Nors Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dar nuo pavasario privalo stebėti karinės įrangos pirkimus, tam reikalingi specialistai bus įdarbinti tik kitąmet.
Šių metų birželį priimtas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas. Rugpjūčio 21-ąją įsigaliojęs įstatymas turėjo sudaryti palankesnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms dalyvauti karinės įrangos viešuosiuose pirkimuose.
Kaip rašo „Lietuvos žinios“, jau tada žinota, kad dėl karinės įrangos pirkimų kontrolės teks gausinti VPT specialistų būrį, tačiau Vyriausybė jų įdarbinimą atidėjo kitiems metams.
Pas premjerą Andrių Kubilių prieš kurį laiką sukviesti Finansų ir Ūkio ministerijų atstovai pripažino, kad vykdyti naująjį įstatymą šiuo metu VPT nepakanka darbuotojų, ir nutarė, jog būtina įsteigti 12 naujų pareigybių. Tam per metus numatyta skirti 580 tūkstančių litų. Tačiau VPT padaugėjus funkcijų, naujų darbuotojų priėmimas atidėtas iki kitų metų sausio 1 dienos.
Ūkio ministerijos atstovai padėtį aiškina sudėtinga ekonomikos situacija. „2011 metais galimybių didinti didžiausią leistiną VPT pareigybių skaičių nėra. Tarnyba turėtų efektyviau išnaudoti turimus žmonių išteklius“, – sakė Ūkio ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus atstovė Lina Pilipavičienė. Esą šiuo metu institucijoje iš esamų 72 pareigybių užimtos tik 67.
Ūkio ministerijai pavaldžios VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas tokių sprendimų tikina nesuprantantis. Pasak jo, perduotą papildomą atsakomybės naštą tarnyba pajėgs nešti tik kitais metais. Paklaustas, kaip bus bandoma suktis iš susidariusios absurdiškos situacijos, VPT vadovas dar kartą pabrėžė, kad vykdyti naujas funkcijas šiuo metu nėra jokių galimybių. „To daryti nepajėgsime fiziškai. Procesas yra įstrigęs“, – tvirtino jis.
Valstybei per metus viešiesiems pirkimams išleidžiant iki 11 mlrd. litų, VPT direktorius jau anksčiau skundėsi, kad jo vadovaujama tarnyba pajėgia patikrinti vos 4 proc. visų viešųjų pirkimų konkursų. Iš jų esą net 70 proc. yra neteisėti.
Minėto įstatymo projektą svarsčiusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui A.Anušauskui problema neatrodo didelė. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijos biudžetas yra „pakankamai viešas“, o dalyvaujančios įmonės tikrinamos ir taip.
