Latvijos vyriausybė turi porą variantų dėl „airBaltic“ ateities, tačiau nė vienas jų neatrodo idealus.
Ir šią savaitę pagrindinė Latvijos žiniasklaidos tema – nacionalinės aviacijos bendrovės „airBaltic“ ateitis. Didžiausiai bendrovės akcininkei – valstybei ( 52,6 proc. akcijų) bei 47,2 proc. akcijų turintiems privatiems investuotojams niekaip nepavyksta susitarti dėl „airBaltic“ ateities.
Pasak dienraščio „Diena“, tarptautiniai vyriausybės konsultantai turi rimtų įtarimų dėl „airBaltic“ vadovybės ir ypač bendrovės prezidento Bertolto Flicko veiksmų tvarkant bendrovės finansus bei kuriant jos valdymo strategiją. Dėl galimų B. Flicko nusižengimų vyriausybė šią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Prokurorams pateikta vyriausybės prašymu Susisiekimo ir Teisingumo ministerijų parengta informacija apie galimai neteisėtus B. Flicko veiksmus. „Dienos“ spėjimu, tai galėtų būti vyriausybės tarptautinių konsultantų bei auditorių apibendrinta informacija apie „airBaltic“ finansinę padėtį. „airBaltic“ vadovu domisi ir Kovos su korupcija biuras.
Pats B. Flickas jau keletą mėnesių gyvena Berlyne ir žada į Latviją grįžti tik tuo atveju, jei gaus saugumo garantijų.
Antradienį vyksiančiame vyriausybės posėdyje ir vėl bus svarstoma, kaip valstybė galėtų prisidėti stabilizuojant finansinę padėtį bendrovėje.
Galimi du scenarijai. Pagal pirmąjį, valstybė išperka pagrindinio privataus akcininko – B. Flicko kontroliuojamos bendrovės „Baltijos aviacijos sistemos“ valdomas „airBaltic“ akcijas.
Pagal antrąjį, išlieka ta pati bendrovės akcininkų struktūra , privatūs akcininkai ir valstybė į bendrovę investuoja per 300 mln. litų. Tiesa, vyriausybė dar kelia ir papildomų sąlygų: pirmiausia – iš pareigų atleisti dabartinį „airBaltic“ vadovą, pakeisti bendrovės įstatus, pasirašyti naują akcininkų sutartį, kuri valstybei suteiktų lemiamą žodį priimant svarbius sprendimus.
Dar vienas valstybės reikalavimas – „airBaltic“ pagrindinė bazė privalo likti Rygos oro uoste. B.Flickas anksčiau yra užsiminęs apie ketinimus „airBaltic“ bazę, jei neras kompromiso su Latvijos vyriausybe, perkelti į Vilnių.
„Vyriausybė būtų suinteresuota, kad ateityje „airBaltic“ plėtra rūpintųsi privatus akcininkas, o Rygos oro uosto plėtra – valstybė“, – „Diena“ pateikia savo slaptų šaltinių informaciją, pabrėždama, kad kol kas neaišku, ar pagrindiniu privačiu akcininku liks jau minėtos „Baltijos aviacijos sistemos“ (BAS), ar, valstybei išpirkus „airBaltic“ akcijas, teks ieškotis kitų investuotojų.
„Diena“ turi neoficialios informacijos, kad BAS turimus 47,2 proc. „airBaltic“ akcijų valstybei parduotų už 350 mln. litų.
Dienraščio „Dienas bizness“ teigimu, vyriausybė sulaukė BAS siūlymo supirkti visas valstybei priklausančias „airBaltic“ akcijas, arba leisti didinti bendrovės įstatinį kapitalą ir valstybės akcijų dalį bendrovėje sumažinti iki 25 procentų. Dienraštis „Neatkariga rita avize“ tokius siūlymus vadina nerealiais.
Pasak dienraščio „Latvijas avize“ , bendros valstybės investicijos į „airBaltic“, išpirkus BAS turimas akcijas, gali viršyti net 840 mln. litų, nes tektų padengti visus „airBaltic“ nuostolius (tik pernai jie siekė beveik 170 mln. litų) bei didinti bendrovės kapitalą.
Rugsėjo 6 d. įvykusiame vyriausybės posėdyje išklausiusi tarptautinių konsultantų kompanijos „Prudentia“ išvadas apie realią padėtį bendrovėje „airBaltic“ Latvijos vyriausybė pareiškė prisidėsianti gelbstint bendrovę nuo bankroto. Su privačiais „airBaltic“ akcininkais bus tariamasi dėl konkrečių veiksmų.
Neatmetama, kad valstybė bei BAS, kurios akcijos per pusę priklauso dabartiniam „airBaltic“ vadovui B. Flickui bei Bahamuose registruotai kompanijai, lygiomis dalimis į „airBaltic“ investuos apie 350 mln. litų.
Šia savaitę gali būti susitarta ir dėl „airBaltic“ vadovybės pakeitimo. Tai – viena griežčiausių sąlygų, kad vyriausybė prisidėtų prie bendrovės gelbėjimo. Vyriausybės atstovai neslepia, kad jau yra nusižiūrėję kandidatą į skandalingojo B. Flicko vietą. Kaip teigiama, tai – puikią tarptautinę reputaciją ir nemažos patirties turintis specialistas.
Šią savaitę tikimasi susitarti ir dėl naujos „airBaltic“ privačių akcininkų bei valstybės sutarties dėl tolesnio bendrovės valdymo. Neabejojama, kad valstybė, kaip pagrindinė akcininkė, gaus daugiau galimybių įtakoti „airBaltic“ veiklą.
Tiesa, valstybei finansiškai parėmus „airBaltic“ teks koreguoti šių metų valstybės biudžetą. Papildomų problemų kils ir konsoliduojant kitų metų valstybės biudžetą.
Beje, vyriausybės ketinimus paremti „airBaltic“ griežtai kritikuoja net kai kurie valdančiosios koalicijos nariai. Paleistojo parlamento Žaliųjų bei valstiečių sąjungos frakcijos vadovas A. Brigmanis šiandien įspėjo, kad „airBaltic“ gali tapti antruoju „Parex“ banku. Vyriausybės skirti šimtai milijonų bankrutuojančiam bankui gelbėti pagilino krizę šalyje.
