Teatras „Menas“ naująjį sezoną pradės apsistatęs pastoliais.
Sumanymas vėl lankytojams atverti lauko terasą netikėtai pakreipė teatro planus kita linkme – pirmiau, nei žiūrovams atsivers nauja erdvė, teks atlikti rimtus remonto darbus: sulopyti prakiurusį stogą, byrančias plytas ir tinką.
Stogas kiauresnis, nei atrodė
„Meno“ kolektyvas ir administracija jau kurį laiką ne tik patys rengiasi naujam, jubiliejiniam sezonui, bet ir ruošia aplinką: genimi medžiai, atnaujinami želdynai. Teatro prieigas papuoš didžiulė, kone dviejų metrų aukščio vaza – keramikos įmonės „Midenė“ dovana. Ją ištapys dailininkas Vilmantas Marcinkevičius.
„Mes labai džiaugiamės, nes jis – vienas garsiausių Lietuvos dailininkų“, – sako „Meno“ vadovas Julius Dautartas.
Pasak jo, sumanytoje naujam gyvenimui prikelti teatro terasoje anksčiau vykdavo daug įvairių renginių. Dabar ji tam visiškai nebetinkama: beveik nebelikę grindų – tik metalinės konstrukcijos.
Tačiau prieš pradedant terasos remontą, reiks dar daug ką nuveikti.
J. Dautarto teigimu, stogas virš teatro fojė leidžia vandenį. Kol nevėlu, norima užbėgti rimtesnėms problemoms už akių, mat jau yra ženklų, kad vanduo bando prasiveržti rimčiau.
„Kai pradėjo žiūrėti stogą, išaiškėjo didesnės bėdos – vanduo sunaikinęs dalį viršutinio fasado“, – pasakoja teatro vadovas.
Dėl vandens ir orų poveikio plytos, tinkas tiesiog suiro ir saugumo sumetimais juos teko pašalinti.
„Galvojome, kad kritinių vietų yra tik keliose terasos plotuose, bet pamatėme jų daugiau. Kad nebūtų bėdos, nuardyta tai, kas gali kelti pavojų“, – praėjusią savaitę kalbėjo J. Dautartas.
Šiuo metu terasos metalo konstrukcijos nuardytos ir sandėliuojamos teatro patalpose, lauks sudėtingesnio remonto.
Darbo užteks dar ir pavasarį
Kultūros įstaiga nėra palikta viena lopyti byrančio pastato – remontu rūpinasi Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centro specialistai. Rengiant stogą remontui, kad būtų greičiau, prisidėjo ir teatro kolektyvas.
Bet kai tapo aišku, kad situacija viename seniausių tokios paskirties miesto statinių yra daug rimtesnė, nei iki tol manyta, kol kas nežinia, kada pavyks darbus baigti.
J. Dautartas viliasi, jog stogą virš teatro fojė ir fasadą galbūt pavyks sutvarkyti iki spalį vyksiančio tradicinio tarptautinio mažosios scenos festivalio „Baltic Small“.
Bet naują sezoną, startuosiantį rugsėjo 1-ąją, teatras, jau akivaizdu, pasitiks paramstytas pastoliais.
„Labai laukiame rugsėjo 1-osios, kadangi pas mus ateina žiūrovai, pirmaklasiai, bet greičiausiai teks eiti pro pastolius, kuriuos, kiek įmanoma, papuošime“, – žada teatro vadovas.
Žiūrovų kadaise taip mėgta „Meno“ terasa greičiausiai bus tvarkoma kitą pavasarį arba šią žiemą, jei vyraus palankūs orai.
Kiek tai kainuos, dar nežinoma – darbų sąmata tik rengiama.
J. Dautartas neabejoja: vienas teatras nebūtų pajėgus tiek sutvarkyti.
Laikas spaudžia
Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centro, prižiūrinčio, eksploatuojančio miesto Savivaldybei priklausančius pastatus, direktorius Tadas Misevičius sako, jog teatro problemos žinomos – ir jos senos.
„Dar mums priimant pastatą prižiūrėti užfiksavome, kad jų yra“, – pripažįsta.
Direktoriaus teigimu, nutrupėjęs ne tik pastato fasado tinkas ties terasa, bet ir paveiktos šalčių, lietaus, ten ištrupėjo plytos. Tad pirmiau reikia atstatyti patį parapetą, sutvarkyti fasadą, tuomet atlikti tinkavimo darbus.
Todėl bendromis jėgomis su teatru suplanuotas remontas.
„Darbų nemažai, bet nėra didelė kvadratūra, tad stengsimės kuo greičiau – iki žiemos sutvarkyti, o gal ir anksčiau pavyks“, – T. Misevičius tikisi suspėti iki spalio.
Terasą teatras greičiausiai įsirengs savo jėgomis.
Planuose – teatrinė terasa
Kadangi „Meno“ terasa yra prie senosios teatro rūbinės, ši naujai kuriama teatrinė erdvė taip ir vadinsis – „Prie senosios rūbinės“.
Šiuo metu paskelbtas ir konkursas kavinės patalpų nuomai penkeriems metams. Tik, pasak teatro vadovo, surasti nuomininką nėra taip paprasta, nes bus reikalingos didelės investicijos. Jo skaičiavimais, vien kavinukei reikalinga minimali įranga kainuotų mažiausiai apie dvi dešimtis tūkstančių eurų.
J. Dautarto teigimu, besidominčių patalpomis jau yra, tačiau ar pavyks rasti kavinei šeimininką, sunku nuspėti. Kai toje pačioje gatvėje tiek picerijų, kavinių ir kepyklėlių, konkurencija būtų nemenka.
Visgi teatro vadovas tikisi, jog sutvarkius terasą čia bus galima prie kavos puodelio pasigrožėti vadinamuoju Don Kichoto kiemeliu, rengti spektaklių aptarimus ir ne tik.
„Mes netgi planuojame gal ir žiemą įveiklinti terasą – priklausomai nuo oro“, – pasakoja, kad svarstomos įvairios galimybės.
„Būtų galimybė miestui ir teatrui turėti vietą, kur panevėžiečiui ar svečiams malonu pabūti“, – dalijasi planais J. Dautartas.
Daugiau nei šimtas
Teatro „Menas“ pastato istorija skaičiuojama nuo XX amžiaus pirmos pusės. Joje minima, kad dar 1909 metais ilgametis Panevėžio miesto dūmos valdybos narys Antanas Sondagas pastatė mūrinį vieno aukšto namą su sale ir įėjimu iš Birutės gatvės. Čia netrukus įkurtas kino teatras.
Tai buvo pirmasis mieste pastatas, statytas kultūros reikmėms. Jis turėjo sceną, kino ekraną, žiūrovų salę.
1939 metais nauji savininkai kino teatrą perstatė. Atsirado antras aukštas, salėje įrengtas balkonas. Įėjimas padarytas jau iš Vasario 16-osios gatvės pusės.
Kino teatras gavo „Meno“ pavadinimą, kuris išliko iki šių dienų.
Tuo metu tai buvo pats moderniausias Panevėžio kino teatras.
Sovietmečiu čia irgi buvo rodomi filmai. O septintajame dešimtmetyje kino teatro pastatas dar kartą rekonstruotas – patalpos praplėstos, atsirado naujų erdvių.
Filmai „Mene“ neberodomi nuo praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pradžios.
1991 metais patalpos perduotos naujai besikuriančiam teatrui, palikusiam senąjį – „Meno“ pavadinimą.
