Rožyno privačių namų kvartalo gyventojai, anksčiau niekada nesulaukdavę valdiškų šienpjovių, šiemet juos, tvarkančius gatvių pakraščius, griovius bei teritorijas už privačių valdų, mato ne pirmą kartą.
Tvarkdarių vizitai į šią miesto dalį dažnėja, nes, senstant gyventojams, Rožynas tampa vis labiau apleistas. Ir ne vien jis.
Tvarkos kaina – 400 tūkstančių
Bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“ skaičiuoja vasaromis šienaujanti kiek daugiau nei 80 hektarų pievų.
Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Sigito Vainausko, šienavimo plotų kasmet tik daugėja – ir dėl gana liūdnos priežasties.
„Panevėžys, kaip visi žinome, senstantis miestas. Vyresni žmonės dažnai nebepajėgia nušienauti plotų prieš namus. Be to, pastebime, kad sparčiai daugėja namų, kuriuose niekas nebegyvena, taigi, ir nešienauja aplink esančių plotų. Tad važiuojame mes“, – konstatuoja S. Vainauskas.
Vienas iš tokių senstančių ir po truputį tuštėjančių miesto mikrorajonų – kitados prestižiniu vadintas Rožynas. Ne visiems jo gyventojams bepajėgiant šienauti gatvių pakraščių bei griovių, šiemet į mikrorajoną siųstas ir traktorius su šienavimo įranga, ir žoliapjovės ant ratų, ir šienpjoviai su nešiojamosiomis žoliapjovėmis.
„Smagu, kad vis dėlto nemažai žmonių nupjauna ir augančią už savo valdų žolę. Tad Rožyne ar kituose miesto mikrorajonuose šienauti tenka tik ten, kur ji palikta nepjauta ar pjaunama retai“, – kalbėjo S. Vainauskas.
Juolab kad žolės, augančios už privačių valdų, patys gyventojai pjauti neprivalo, tai Savivaldybės atsakomybė.
Ieškosi lengvesnio darbo
Vainausko teigimu, šienavimas per metus mokesčių mokėtojams atsieina apie 400 tūkst. eurų.
„Rožyno gyventojai neturėtų reikalauti, kad šalia jų namų esančios teritorijos nuolat būtų taip nušienautos kaip miesto centre ar kaip, sakykim, pievą prie savo namų ar šalia jų nupjaunu aš, tai darydamas tris kartus per mėnesį, – sako jis. – Tokiai tvarkai palaikyti neužtektų skiriamų lėšų, be to, neturime tiek darbuotojų.“
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo duomenimis, Panevėžys šienaujamas 8 dideliais traktoriais, dirbama 5 vadinamaisiais nulinio apsisukimo traktoriais-žoliapjovėmis. Be to, į darbus kimba 16 vyrų, šienaujančių nešiojamosiomis žoliapjovėmis.
„Dirbantys trimeriais žmonės nuolat keičiasi, – aiškina S. Vainauskas. – Visų pirma, išlaikyti ant pečių techniką, sveriančią dešimt ir daugiau kilogramų ir ja dirbti po aštuonias valandas, tikrai nelengva. Tad žmonės išeina ieškotis lengvesnio darbo. Neužlaikome jų net siūlydami piniginius priedus.“
Pasak jo, šienauti Panevėžio siunčia ir Užimtumo tarnyba joje užsiregistravusius žmones. Bet šiems pamojavus žoliapjovėmis, paprastai paaiškėja, kad jėgų tokiam darbui stinga, taigi tenka atsisveikinti.
Skundžia apaugusį parką
Prioritetai, pasak S. Vainausko, miesto centras, pagrindinių gatvių pakraščiai bei Kultūros ir poilsio parkas, sutraukiantis gana daug lankytojų. Tas vietas šienaujama pirmiausia.
Tada einama darbuotis į kitus miesto parkus, skverus ir tik paskui užsukama į atokesnius mikrorajonus.
„Esame gavę gyventojų skundų dėl nenušienautų Nevėžio upės pakrančių, o dar mums skundžia naujausią Panevėžyje Kniaudiškių parką“, – vardija Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.
Skundų esą visada išklausoma, tačiau darbai organizuojami laikantis praktiškumo.
„Nevėžio pakrantėmis eina gal vienas kitas žvejys, tad šienauti jų tikrai neskubame – neturime tiek finansinių resursų ir darbuotojų, – sako S. Vainauskas. – O Kniaudiškių parko nešienaujame, nes jis sukurtas toks, kad jame augtų natūralios pievos.“
Parke nutiesti mediniai pakelti takai, šalia jų stovi suoliukai, tad lankytojams tikrai nėra jokio poreikio braidyti po žolę.
Šienaujant dūžta ir automobilių stiklai
Pernai rudenį, ruošiantis artėjančiam šienavimo sezonui, „Panevėžio specialus autotransportas“ įsigijo naujos šienavimo technikos. Tačiau, pasak S. Vainausko, ilgai išsaugoti jos nepavyksta.
„Savo sklypuose žmonės išrenka menkiausius akmenukus, kad netrukdytų šienauti. O mieste į pievas primėtoma ir akmenų, ir stiklo butelių. Dar būna, kad nupjovus kokius nors reklaminius stendus, lieka metalo strypų, kurių šienaujant nesimato. Pataiko ant tokių ar trimeris, ar žoliapjovė – ir nebepjauna, tenka taisyti“, – pasakoja Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.
Šienaujant tenka ir ne vieno automobilio stiklą išdaužti.
„Jei vykdytume instrukcijas, privalėtume stovintį automobilį apeiti dvidešimties metrų spinduliu. Nes tokiu atstumu šienaujant skrenda akmenukai. Bet tada daug teritorijų liktų nenušienautos“, – priduria.
Vainausko žiniomis, „Panevėžio specialaus autotransporto“ šienpjoviai kasmet išdaužia dešimt ir daugiau automobilių stiklų, jų savininkų patirtus nuostolius kompensuoja pati bendrovė.
Šiemet, pasak jo, šienaujant skriejantys akmenukai jau pataikė į kelių Matininkų gatvėje paliktų automobilių langus.
Į pagalbą – robotas šienpjovys
Šiųmetė vasara palanki žolei augti, tad ji ir stiebiasi kaip ant mielių, tačiau S. Vainauskas teigė, kad apleistų plotų mieste nėra daug. O liepos pabaigoje į pagalbą šienpjoviams pasitelktas robotas. Jis šienauja 40 arų pievą šalia Smėlynės gatvės tilto.
„Robotas – mūsų eksperimentas. Įvertinę jo darbą ir galimybes, kitais metais galbūt įsigysime jų daugiau“, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.
Į porą savaičių dirbantį robotą šienpjovį pasikėsinta nebuvo. S. Vainauskas atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei kas sugalvotų parsinešti jį į namus, naudos neturėtų – robotas užprogramuotas pjauti tik nustatytą teritoriją.
