Menininką iš Ekvadoro Davidą Celi į „Galerijoje XX“ surengtą personalinę kūrybos parodą atlydėjo tokia Lietuvai neįprasta liūtis, kokios praūžia jo šalyje ties pusiauju.
Gamtos stichija tapo simboliška gija, sujungusia tūkstančius kilometrų skiriančius pasaulius į vieną bendrą kultūrinį patyrimą.
Kūrėjas šioje parodoje meno kalba pristato savo šalį. Kaip jis pats teigia, kūriniuose galima išvysti ikikolumbinę praeitį, persipynusią su šiandieniniu moderniu Ekvadoro gyvenimu.
Aukštaitijos sostinėn 50-metis kūrėjas iš Pietų Amerikos atvyko norėdamas įtraukti žiūrovus į intriguojančią kelionę laiku ir erdve, kurioje persipina du skirtingi jo gimtinės kraštovaizdžiai ir pasaulėjautos: ikikolumbinė praeitis ir šiandieninis modernus Ekvadoro gyvenimas.
Davidas Celi – vienas tarptautinio tapytojų plenero, skirto miesto dailės patriarchui Kazimierui Naruševičiui atminti, dalyvių.
Plenerą Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius, vadovaujamas dailininko Tomo Rudoko, organizuoja jau dvidešimt ketvirtą kartą. Per tą laiką jis peraugo į kūrybines dirbtuves.
Pasak Dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovo, anksčiau būdavo įprasta, kad iš įvairių šalių suvažiavę menininkai tapyti išeidavo į gatves, skverus ir tai atitiko plenero dvasią (prancūziškai plein air reiškia atvirą orą).
„Dabar dailininkai suvažiuoja su idėjomis ką sukurs, tad kuria po stogu, atvirų erdvių jiems nereikia“, – sako T. Rudokas.
Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 13 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
