Kur žmonės laimingesni – Panevėžyje ar rajone

Lietuva nedidelė, tačiau gyventojų savijauta ir kasdieniai įpročiai skirtingose savivaldybėse gerokai skiriasi.

Vienur žmonės dažniau patenkinti savo gyvenimo kokybe, kitur daugiau juda, o kai kur dažniau susiduria su prislėgta nuotaika ar nerimu.

Tai rodo 2022 metais visose Lietuvos savivaldybėse atliktas suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos tyrimas, kurį koordinavo Higienos institutas.

Tai kol kas naujausias paskelbtas išsamus standartizuotas visų savivaldybių gyvensenos rodiklių palyginimas.

Tyrimo leidinyje pateikiami 25 rodikliai, apimantys gyvenimo kokybę, savijautą, mitybą, fizinį aktyvumą ir rizikingą elgesį.

Panevėžyje gyvenimo kokybė vertinta geriau

2022 metų duomenimis, Lietuvoje savo gyvenimo kokybę gerai arba labai gerai vertinančių suaugusiųjų standartizuotas rodiklis siekė 66,1 proc.

Panevėžio mieste jis buvo gerokai aukštesnis – 73,4 proc. Panevėžio rajone gyvenimo kokybę gerai arba labai gerai vertinančių gyventojų rodiklis siekė 65,3 proc., taigi buvo labai artimas bendram šalies rodikliui.

Visoje Lietuvoje savivaldybių skirtumai buvo kur kas didesni. Palangoje gyvenimo kokybės rodiklis siekė 83,9 proc., o Pagėgiuose – tik 34,7 proc. Tai rodo, kokie ryškūs gyventojų savijautos netolygumai gali būti net ir nedidelėje šalyje.

Rajono gyventojai – šiek tiek laimingesni

Geresnis gyvenimo kokybės vertinimas nebūtinai reiškia didesnį laimingumą.

Lietuvos suaugusiųjų, kurie jautėsi laimingi arba labai laimingi, standartizuotas rodiklis 2022 metais siekė 57,2 proc. Panevėžio mieste jis buvo 55,9 proc., o Panevėžio rajone – 58,6 proc.

Taigi miesto gyventojai gerokai palankiau vertino bendrą savo gyvenimo kokybę, tačiau rajono gyventojai šiek tiek dažniau jautėsi laimingi.

Tarp visų šalies savivaldybių laimingumu ypač išsiskyrė Palanga – čia rodiklis siekė 76,6 proc.

Mieste dažniau slėgė prasta nuotaika

Skirtumų matyti ir vertinant emocinę savijautą. Tyrimo dalyvių klausta, ar per praėjusį mėnesį prislėgta nuotaika arba nerimas juos buvo apėmę šiek tiek ar daug labiau nei anksčiau.

Visos Lietuvos standartizuotas rodiklis buvo 24,5 proc. Panevėžio mieste jis siekė 26,3 proc., taigi buvo kiek didesnis nei šalies rodiklis. Panevėžio rajone – 22,1 proc.

Vadinasi, pagal šį kriterijų palankesnė padėtis buvo rajone: ten sustiprėjusią prislėgtą nuotaiką ar nerimą nurodančių žmonių rodiklis buvo mažesnis ir už Panevėžio miesto, ir už Lietuvos.

Higienos instituto analizė parodė, kad būtent prislėgtos nuotaikos ir nerimo rodikliai tarp savivaldybių skyrėsi itin smarkiai.

Institutas taip pat nustatė, kad prislėgtą nuotaiką ir nerimą dažniau nurodė moterys nei vyrai.

Rajonas miestą lenkė fiziniu aktyvumu

Dar aiškesnis miesto ir rajono skirtumas išryškėjo vertinant fizinį aktyvumą.

Tyrime skaičiuoti žmonės, kurie energinga fizine veikla užsiima bent po 30 minučių penkias ar daugiau dienų per savaitę. Lietuvos rodiklis siekė 26,8 proc.

Panevėžio mieste jis buvo labai panašus – 27,5 proc., tačiau Panevėžio rajone siekė net 34 proc. Taigi rajono rodiklis miesto rezultatą viršijo 6,5 procentinio punkto.

Būtent fizinio aktyvumo srityje Higienos institutas užfiksavo vienus didžiausių skirtumų tarp šalies savivaldybių. Tarp fiziškai aktyviausių išsiskyrė Rietavo ir Ukmergės rajono savivaldybių gyventojai.

Elektroninių cigarečių vartojimas – žemiau šalies rodiklio

Tyrimas atskleidė ir rizikingos elgsenos skirtumus.

Kasdien per paskutines 30 dienų elektronines cigaretes arba panašius elektroninius rūkymo įtaisus naudojusių gyventojų Lietuvos rodiklis siekė 4,9 proc.

Panevėžio mieste jis buvo 4 proc., Panevėžio rajone – 4,6 proc. Taigi ir mieste, ir rajone šis rodiklis buvo mažesnis nei visoje šalyje.

Higienos instituto vertinimu, elektroninių cigarečių vartojimas, kaip ir kiti rizikingos elgsenos rodikliai, skirtingose savivaldybėse smarkiai skyrėsi.

Kasdien alkoholį mieste vartojo dažniau

Kasdien per paskutines 30 dienų alkoholinius gėrimus vartojusių suaugusiųjų standartizuotas Lietuvos rodiklis buvo 1,3 proc.

Panevėžio rajone jis buvo toks pat – 1,3 proc., o Panevėžio mieste siekė 2,3 proc. Kitaip tariant, miesto rodiklis buvo vienu procentiniu punktu didesnis už šalies ir rajono rodiklius.

Šioje kategorijoje tarp Lietuvos savivaldybių ypač išsiskyrė Širvintų rajonas, kuriame nustatytas didžiausias standartizuotas rodiklis. Higienos institutas taip pat pabrėžia ryškius skirtumus tarp lyčių – alkoholinius gėrimus vyrai vartojo dažniau nei moterys.

Miestas ir rajonas – du skirtingi paveikslai

2022 metų duomenys neleidžia vienareikšmiškai pasakyti, kad Panevėžio mieste ar rajone žmonės gyvena „geriau“.

Mieste gyventojai gerokai dažniau palankiai vertino savo gyvenimo kokybę – 73,4 proc., palyginti su 65,3 proc. rajone. Tačiau rajono gyventojų laimingumo rodiklis buvo aukštesnis, jie rečiau nurodė sustiprėjusią prislėgtą nuotaiką ar nerimą ir buvo gerokai fiziškai aktyvesni.

Elektroninių cigarečių vartojimo rodikliai mieste ir rajone buvo gana panašūs ir mažesni už Lietuvos rodiklį, o kasdienio alkoholio vartojimo rodiklis Panevėžio mieste buvo didesnis.

Tačiau šių skaičių nereikėtų interpretuoti kaip įrodymo, kad pati gyvenamoji vieta lemia žmogaus laimę, sveikatą ar įpročius.

Tyrimas parodo gyvensenos skirtumus tarp savivaldybių, bet nenustato jų priežasčių. Be to, rodikliai standartizuoti pagal lytį ir amžių, tačiau tai nereiškia, kad pašalinama kitų socialinių, ekonominių ar aplinkos veiksnių įtaka.

Šiemet atliekamas naujas tyrimas

Svarbu pabrėžti, kad visi šiame straipsnyje aptariami rezultatai yra 2022 metų duomenys.

Šiemet Lietuvoje atliekamas jau trečiasis suaugusiųjų gyvensenos tyrimas. Pirmasis surengtas 2018 metais, antrasis – 2022-aisiais, o tyrimai kartojami kas ketverius metus.

Higienos instituto 2026 metų metodikoje numatyta, kad gyventojų apklausos vykdomos kovo–gegužės mėnesiais.

Naujasis tyrimas leis palyginti, kaip Lietuvos gyventojų savijauta ir įpročiai pasikeitė per ketverius metus, taip pat bus galima įvertinti, ar išliko Panevėžio miesto ir rajono skirtumai.

2026 metų standartizuotų rodiklių ataskaita pagal Higienos instituto metodiką turi būti parengta iki gruodžio 31 dienos.