Ką būtina padaryti su pomidorais rugpjūtį, kad jie spėtų prinokti iki šalnų.
Rugpjūtis – masinio pomidorų nokimo metas. Tačiau būtent šiuo periodu dažnai prasideda sunkumai, galintys sumažinti potencialų derlių. Vėsios naktys, temperatūrų svyravimai, ligos ir žalumos perteklius gali sutrukdyti dideliam kiekiui vaisių prinokti iki užeinant išties šaltų orų bangai.
Aišku, galima tikėtis gamtos malonės ir tiesiog laukti, kol pomidorai sunoks patys. Tačiau patyrę sodininkai malonių nelaukia – imasi efektyvių priemonių nokimo procesui pagreitinti.
Kaip ir ką daryti, dabar ir papasakosime.
Nebeleiskite krūmams augti
Sezono pradžioje svarbiausia buvo, kad pomidorai aktyviai augintų lapus ir ūglius, rugpjūtį viskas atvirkščiai. Dabar krūmams jau nebereikia eikvoti jėgų naujos žaliosios masės auginimui – visus išteklius augalai turi nukreipti į vaisių nokimą.
Viena svarbiausių procedūrų šiuo periodu – pomidorų stiebų viršūnių šalinimas.
Nukirpus viršūnę, apribojamas augimas, pagreitinamas užsimezgusių vaisių formavimasis bei nokimas.
Rugpjūtį šalinamos visų aukštaūgių pomidorų – ne tik indeterminatinių, bet ir pusiau determinantinių, – pagrindinio ir šoninių ūglių viršūnės.
Daroma tai labai atsargiai, virš viršutinės suformuotos kekės su vaisiais paliekant du ar tris visaverčius lapus. Šie lapai augalui gyvybiškai būtini, nes suteikia vaisiams reikalingų organinių medžiagų, susidarančių per fotosintezę. Be lapų pomidorai neužaugs dideli ir skanūs.
Jei rugpjūtį nesustabdysite pomidorų augimo, jie ir toliau bandys krauti žiedus, megzti užuomazgas, kurios jau nebespės užauginti visaverčio derliaus. Krūmai eikvos maistines medžiagas, o jau susiformavę žali pomidorai noks lėčiau.
Žemaūgių veislių pomidorams viršūnes nugnybti reikia ne visada – savo augimą jie apriboja patys: suformavę 2–3 kekes, tiesiog sustoja.
Tačiau jei žemaūgis krūmas ir toliau aktyviai vystosi bei krauna naujas žiedų kekes (taip nutinka, kai ant determinantinių pomidorų paliekami daugiau nei trys ūgliai), jo augimą taip pat verta apriboti.
Prieš tai darydami atidžiai apžiūrėkite visus determinantinius pomidorus ir pašalinkite jų šoninių ūglių viršūnes. Ant krūmų palikite tik kekes su užuomazgomis ir kelis lapelius virš šių kekių. Tas užuomazgas, kurios tik pradeda formuotis, taip pat geriau pašalinti. Jos nebegali užaugti iki normalaus dydžio vaisių, tad kam augalui ir toliau eikvoti tiek maistinių medžiagų?
Šalinkite šonines atžalas
Nugnybus viršūnę, pomidoro krūmas visada pradeda aktyviai leisti šoninius ūglius. Kiekviena tokia atžala suvartoja daug augalo išteklių. Jos auga žaibiškai atimdamos iš krūmo vandenį ir naudingąsias medžiagas, būtinas kauptis cukrui jau susiformavusiuose vaisiuose.
Be to, jauna ir sultinga žaluma smarkiai užtamsina vidinę krūmo dalį, atimdama iš pomidorų ir taip jau nenuolatinę rugpjūčio saulę.
Sutankėję krūmai trukdo orui laisvai judėti, todėl po naktinių rūkų drėgmė nuo lapų ilgai nenudžiūsta. Vėsiomis rugpjūčio sąlygomis tai idealiausia terpė įsiplieksti maro (fitoftorozės) židiniui, galinčiam sunaikinti visą derlių vos per porą dienų.
Kad taip nenutiktų, kas tris ar keturias dienas vis apžiūrėkite pomidorų lysves. Šalinkite atžalas ir naujus pažastinius ūglius iškart, vos pastebėję, nelaukdami, kol užaugs.
Tokį darbą geriausia atlikti pirmoje dienos pusėje, sausu ir saulėtu oru, kad žaizdos ant stiebų spėtų padžiūti ir užsitraukti, kol atslinkus vakaro vėsumai iškris rasa.
Labai svarbu palikti nedidelį, maždaug 1 cm „kelmelį“ – tai neleis toje pačioje vietoje išaugti naujam ūgliui. Jei atžalą nupjausite ar nulaušite prie pat tos vietos, kur ji jungėsi prie pagrindinio stiebo, pomidoras ten labai greitai išleis naują ataugą.
Jei kokias nors atžalas praleidote ir ant jų jau spėjo užsimegzti pomidoriukai, visiškai iškarpyti tokių ūglių neverta – galima tik nugnybti jų viršūnę, ypač jei orai šilti, o apatinės 2–3 kekės jau sunoko.
Tačiau nepamirškite: kuo daugiau žiedinių kekių ant pomidoro, tuo lėčiau auga bei noksta vaisiai ir tuo jie smulkesni.
Nuskabykite nereikalingus lapus
Pomidorams lapai būtini, nes juose vyksta fotosintezė ir gaminasi maistinės medžiagos.
Tačiau vasaros pabaigoje per tanki lapija pradeda trukdyti vaisiams nokti. Norėdami atverti juos saulės spinduliams, pradėkite palaipsniui karpyti nereikalingus lapus.
Pirmiausia pašalinkite apatinius lapus, ypač tuos, kurie liečiasi su žeme arba pradeda geltonuoti. Jie jau nebeduoda didelės naudos – kaip tik gali tapti grybelinių ligų plitimo šaltiniu.
Vėliau pašalinkite visus lapus virš jau sunokusių ir paruoštų skinti kekių. Paskui nuskabykite apatinius šoninių ūglių lapus iki pirmosios kekės.
Taip pat galite pašalinti dalį lapų aplink kekes su dideliais žaliais pomidorais. Kai vaisiai gauna daugiau saulės ir yra geriau vėdinami, jie greičiau keičia spalvą.
Visgi atminkite, kad vienu metu nerekomenduojama nuo vieno krūmo pašalinti daug lapų, nes augalas patirs stresą, ir nokimas, priešingai, gali sulėtėti. Geriau skabyti palaipsniui – po du ar tris lapus per kartą.
Tinkamai koreguokite laistymą
Vasaros pabaigoje pomidorų laistymo schema iš esmės keičiasi.
Sezono pradžioje reikėjo laistyti retai, bet gausiai, kad šaknų sistema augtų gilyn, rugpjūtį pagrindinis laistymo tikslas – užtikrinti pastovią drėgmę šaknų zonoje. Nes jeigu drėgmės trūksta, pomidorų lapai pradeda džiūti ir raitytis, dėl to sulėtėja fotosintezė ir prasčiau pasisavinamos maistinės medžiagos.
Visa tai neigiamai veikia vaisių augimą ir derliaus kokybę.
Rugpjūtį pomidorus laistyti reikia dažnai, bet negausiai. Jei orai vidutiniški, su lietumi, laistyti lauko lysvėse visiškai nebereikia.
Pomidorams lapai būtini, nes juose vyksta fotosintezė ir gaminasi maistinės medžiagos.
Svarbiausia, stenkitės neleisti dirvožemiui pakaitomis čia perdžiūti, čia būti perlaistytam. Jei po sausros seka gausus laistymas, vaisiai greitai prisipildo drėgmės, jų odelė neatlaiko ir sutrūkinėja.
Šiltnamiuose po kiekvieno laistymo būtinai atidarykite langus ir duris, kad sumažėtų oro drėgmė. Vėdinimas padės išvengti kondensato susidarymo ir maro vystymosi.
Sumažinti laistymų skaičių padeda lysvių mulčiavimas – pavyzdžiui, nupjauta žole. Mulčio sluoksnis ne tik sulaiko drėgmę, bet ir stabilizuoja dirvos temperatūrą, neleidžia žemei perkaisti.
Pakeiskite tręšimo režimą
Pagrindinė rugpjūčio taisyklė – visiškas tabu bet kokioms azoto trąšoms. Lysvėse neturi būti jokio galvijų, paukščių mėšlo ar karbamido, nes azotas skatina naujos žaliosios masės augimą, taigi vilkina derliaus nokimą.
Šį mėnesį pomidorams būtinos trąšos, kuriose pirmiausia yra kalio ir fosforo.
Kalis reikalingas vaisiams sunokinti, jų skoniui ir laikymosi savybėms pagerinti.
Fosforas dalyvauja medžiagų apykaitoje, krakmolo bei cukraus gamyboje. Šiam tikslui idealiai tinka superfosfatas ir kalio sulfatas.
Efektyvia priemone laikomas medžio pelenų užpilas – kalio, fosforo ir kitų mineralų šaltinis. Jam paruošti stiklinė pelenų išmaišoma kibire vandens ir palaikoma keletą valandų.
Koncentruotam užpilui reikia 5 stiklines pelenų užpilti verdančiu vandeniu ir palikti parai. O paskui skiesti šį tirpalą švariu vandeniu santykiu 1:5.
Laistymo norma – 1–2 litrai vienam krūmui.
Norint užtikrinti subalansuotą kompleksinį pomidorų maitinimą, rinkitės paruoštas vandenyje tirpias trąšas su didesniu kalio kiekiu.
Pirmoje rugpjūčio pusėje taip pat pageidautina atlikti paskutinį pomidorų tręšimą per lapus trąšomis, kuriose yra kalcio ir boro.
Esant stresinėms situacijoms – temperatūrų svyravimams, kenkėjų antpuoliams ir panašiai, – prie pagrindinių trąšų galima pridėti amino rūgščių.
Apsaugokite pomidorus nuo ligų
Net jei pomidorų krūmai atrodo sveiki – pripažinkime, tai prilygtų stebuklui, – rugpjūtį jie patenka į rizikos zoną.
Naktimis atvėstantis oras, didelė drėgmė ir temperatūrų svyravimai sukuria palankias sąlygas ne tik fitoftorozei plisti, bet ir rudajai dėmėtligei (kladosporiozei), bakterinei dėmėtligei ir kitoms grybelinėms ligoms vystytis.
Jei lapai pradėjo mirgėti tamsiomis dėmėmis, džiūti ar raitytis, iškart imkitės aktyvių veiksmų. Pirmiausia reikia pašalinti sergančias augalo dalis ir išnešti jas iš sklypo. Tada – stoti į kovą su užkratu.
Kadangi vaisių nokimo metu cheminių preparatų naudoti negalima, rinkitės biopreparatus, kurių pagrindą sudaro šieno lazdelė arba trichodermos.
Šias priemones galima derinti su augimo reguliatoriais bei kompleksinėmis trąšomis. Daryti tokius mišinius labai praktiška, nes jie leidžia papildomai nedrėkinti pomidorų.
Grybelinių ligų profilaktikai svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių: nesutankinti pomidorų sodinukų, reguliariai vėdinti šiltnamį, nelaistyti pomidorų per lapus ir laiku pašalinti apatinius krūmo lapus.
Sveikas krūmas daug greičiau baigia nokinti derlių. Jei augalas eikvoja jėgas kovai su ligomis, vaisių spalvos keitimosi procesas pastebimai sulėtėja.
Tinkamai skinkite ir nokinkite
Kartais oro sąlygos pablogėja staiga, todėl palikti pomidorus ant krūmų, ypač lauko lysvėse, tampa pavojinga. Mat esant žemesnei nei 10–12 laipsnių temperatūrai nokimo procesas gerokai sulėtėja, o per šalnų protrūkius vaisiai gali ir visiškai sugesti.
Skinti pomidorus nuo krūmų reikėtų su koteliu, ir tai daryti pageidautina sausu oru. Nuskintus – išrūšiuoti ir sudėti į sausas dėžes vienu ar dviem sluoksniais.
Priešingai paplitusiai nuomonei, laikyti dėžių saulėje nebūtina: tamsioje vietoje pomidorai taip pat puikiai prinoksta.
Norėdami pagreitinti procesą, į kiekvieną dėžę prie žalių pomidorų įdėkite du ar tris prinokusius raudonus pomidorus arba obuolius. Jie išskirs etileno dujas, kurios skatina vaisių nokimą.
Prieš padėdami pomidorus laikyti, nepatingėkite kiekvieną jų atidžiai apžiūrėti. Vaisius su dėmėmis, pažeidimais ar puvimo požymiais geriau iškart suvalgyti, kad jie nesugadintų kitų.
