Vietoj sugriautų Pasaulio prekybos centro bokštų dvynių kyla Vieno pasaulio prekybos centras.
2001 metų rugsėjo 11 dieną visi, buvę prie darbo stalo investicijų bendrovėje „Cantor Fitzgerald“ tarp 101 ir 105 Pasaulio prekybos centro aukštų šiauriniame bokšte, mirė. Žuvo 658 iš 960 Niujorke įsikūrusių darbuotojų, įskaitant ir Gary Lutnicką, įmonės generalinio direktoriaus Howardo brolį. Apskritai atakos atėmė iš miesto 2752 gyvybes.
Tačiau nelaimė iššaukė daug širdingumo. Po savaitės, kai dar nė nebuvo aišku, ar bendrovė išgyvens – ji kas dieną prarasdavo po 1 milijoną JAV dolerių ir jai reikėjo 75 milijonų JAV dolerių paskolos – H. Lutnickas paskelbė, kad jis su aukų šeimomis ateinančius penkerius metus pasidalys ketvirtadaliu bendrovės pelno ir dešimtmetį jiems suteiks sveikatos draudimą. Tai kainavo 180 milijonų JAV dolerių. Šeimos taip pat sulaukė papildomai 45 milijonų JAV dolerių.
Žemutinis Manhetenas, kaip ir bendrovė „Cantor Fitzgerald“, tą dieną prarado daug. Apie 1,3 milijono kvadratinių metrų biurų patalpų buvo sugadinta ar sunaikinta, prarasta ar perkelta 65 tūkstančiai darbo vietų. Šimtai bendrovių nutraukė veiklą, kai kurios – visam laikui.
Tačiau po dešimties metų rajonas laikosi gerai. Pasak bendrovės „Downtown Alliance“, rajone neužimtų patalpų skaičius yra vienas iš mažiausių šalyje. Nuo 2003 metų butų pardavimai išaugo 151 procentu. Gyventojų skaičius nuo 2001 metų daugiau nei padvigubėjo iki 56 tūkstančių. Nuo 2009 metų duris atvėrė šešios naujos mokyklos.
Nors dauguma bendrovių per pirmuosius dvejus metus po atakų išsikėlė, dabar miesto centre jų yra daugiau nei buvo 2001 metais.
Pernai čia apsilankė beveik 10 milijonų turistų. Daugelis iš jų apsistoja viename iš 18 Žemutinio Manheteno viešbučių, kurių dabar yra tris kartus daugiau nei 2001 metais. Nors dauguma bendrovių per pirmuosius dvejus metus po atakų išsikėlė, dabar miesto centre jų yra daugiau nei buvo 2001 metais.
Didžiausi pokyčiai nutiko nelaimės vietoje. Po kelerius metus atidėliotų ir stabdytų statybų Vieno pasaulio prekybos centras (angl. One World Trade Centre), anksčiau vadintas „Laisvės bokštu“, dabar jau siekia 80 aukštų. Jis pradeda karaliauti senamiesčio horizonte, kaip kadaise jame išsiskyrė Pasaulio prekybos centro bokštai dvyniai. Nors iki 104 aukštų augsiančio pastato statybos pabaigos dar likę dveji metai, vienas milijonas kvadratinių pėdų (beveik 93 tūkst. kv. m) pastato jau išnuomota leidybos bendrovei „Condé Nast“.
Tuo tarpu rugsėjo vienuoliktajai skirtas muziejus nebus atidarytas iki kito rugsėjo. Tačiau nelaimės vietoje lankytojai jau netrukus galės išvysti dvi išlikusias buvusio pastato plienines trišakio formos atramas, kurios jau yra uždengtos stiklu vidiniame busimojo muziejaus kieme.
Jų pamatymas pirmąjį kartą nuo tada, kai atramos išliko sunaikinus pastatus, sukelia stiprų įspūdį. Lankytojai taip pat galės išvysti ir paliesti 21,3 metro požeminę sieną, atakų metų sulaikiusią Hudsono upę.
Memorialas pavadinimu „Nebūties atspindys“ (angl. Reflecting Absence) bus atidarytas rugsėjo 11 dieną. Pagrindinės jo dalys – du baseinai su kriokliais buvusių bokštų dvynių vietoje. Žuvusiųjų vardai yra įrėžti baseinus supančioje bronzoje. Jie gali atrodyti kaip kratinys, nes kartu dirbę ir žuvę žmonės yra kartu ir sugrupuoti.
Buvo atsižvelgta ir į ypatingus prašymus, pavyzdžiui, dukters prašymu įrašyta vyro, buvusio lėktuvo skrydyje AA11, įsirėžusio į bokštą, kuriame žuvo ir jos geriausia draugė, vardas. Šiedu įrašyti vienas šalia kito.
Joe Danielsas, memorialo prižiūrėtojas, vardų grupavimą pavadino sudėtingiausia projekto dalimi. Daug šeimų norėjo, kad apie jų žuvusiuosius būtų suteikta daugiau informacijos.
„Tai, kaip prisimename žuvusiuosius, atskleidžia daug, – teigia Edie Lutnick, Howardo ir Gary’o sesuo. – Ir mes galėjome tai padaryti geriau“. Vis dėlto jausmas pamačius tokį didelį kiekį žuvusiųjų vardų – sukrečiantis.
Memoriale taip pat yra ir nelaimę išgyvenęs kriaušės medis. Jis buvo pasodintas Pasaulio prekybos centro aikštėje aštuntajame dešimtmetyje, po nelaimės surastas tarp griuvėsių, išpuoselėtas ir pernai grąžintas į aikštelę.
Apsauga memoriale bus griežta. Visų lankytojų daiktai bus skenuojami. Niujorko policijos departamentas sustiprino priežiūrą toje zonoje, nes ji vis dar domina teroristus.
Apsauga memoriale bus griežta. Visų lankytojų daiktai bus skenuojami. Niujorko policijos departamentas sustiprino priežiūrą toje zonoje, nes ji vis dar domina teroristus.
Vadovaujama komisaro Ray‘aus Kelly‘o, policija papildė savo misiją įtraukusi ir kovą su terorizmu. Kovos prieš terorizmą būryje dirba apie tūkstantį pareigūnų. Niujorko detektyvai dirba vienuolikoje užsienio miestų, o departamento kalbininkai Niujorke (tarp jų ir tie, kurių gimtosios kalbos yra arabų, puštūnų ir bengalų) ieško įtarimą keliančių pokalbių ir juos išklauso.
Policijos departamentas įrengė didelę vaizdo sekimo sistemą, automobilių numerius nuskaitančias programas ir oro kokybės stebėsenos įrangą.
Po atakų tuzinas sąmokslų prieš Niujorką buvo sugriauti ar neįgyvendinti, tarp jų ir planas susprogdinti Bruklino tiltą. Pernai vietos teroristai nesėkmingai mėgino padėti bombą „Times“ aikštėje.
Artėjant tragedijos dešimties metų sukakčiai, dokumentiniai filmai ir specialūs reportažai transliuojami kone kas vakarą. Apie sukaktį rašančios knygos, tarp jų ir E. Lutnick „Nenutrauktas ryšys“ („An Unbroken Bond“) siekia pardavimų rekordų. Regis, kiekvienas muziejus ar galerija rengia atminimo renginius.
Tačiau niujorkiečiams priminti nereikia. Kiekvieną dieną jiems sakoma: „Jei kažką pamatei – pranešk“. Nedaug beliko pastatų, į kuriuos būtų galima užeiti nerodant tapatybės dokumentų, atkreipia dėmesį Steve‘as Malanga iš Manheteno instituto idėjų kalvės. Be to, daugelis pirmųjų į pagalbą po atakų atėjusiųjų niujorkiečių kenčia ir kai kurie galbūt miršta dėl nuodingų medžiagų, nepaisant to, kad Aplinkos apsaugos agentūra tikino, jog oras buvo saugus.
Šiems žmonėms buvo sunkiau sulaukti kompensacijų, nei turėjo būti. Kongresas vilkino reikalą metų metus, tačiau buvo pagaliau sugėdintas tiek, kad praėjusių metų pabaigoje priėmė Zadrogo aktą. Rugpjūčio 29 dieną fondas išplėtė „dulkių zoną“. Tai reiškia, kad daugiau žmonių, kurie susirgo dėl to, jog gyvena ar dirba rajone, gali kreiptis dėl kompensacijos. Tačiau į tai neįneina skundai dėl vėžio.
Šiandien „Cantor Fitzgerald“ klesti. Jos darbuotojų padaugėjo iki 1,6 tūkstančio. Ir, kaip ir Niujorkas, bendrovė pasikeitė. Ji taip pat yra atsargesnė. Jos nauji biurai yra miesto centre, ir daugumą jų aukštų galima pasiekti gaisrininkų kopėčiomis.
