Artėjant prie pabaigos Panevėžio kultūros centro salės remontui, jau rengiami planai ir visam pastatui atnaujinti.
Prieš kelias dienas paskelbti projektiniai pasiūlymai ir pastato išorės rekonstrukcijai.
Laukia pokyčiai
Panevėžio savivaldybės Investicijų projektų skyriaus vedėjos Linos Bareikienės teigimu, dar pernai buvo pateikta paraiška europiniam finansavimui gauti Kultūros centro pastato išorei atnaujinti. Savivaldybei skirta beveik 2,2 mln. eurų. Dar tiek pat miestas prisidės savo lėšomis.
Kultūros centro išorė turės būti atnaujinta iki 2029 metų rugsėjo pabaigos.
„Dabar vyksta projektinių pasiūlymų viešinimas. Tikimės artimiausiu metu gauti statybą leidžiantį dokumentą, o iki metų pabaigos parengti techninį darbo projektą“, – sako L. Bareikienė.
Anot jos, Savivaldybės tikslas – jau kitų metų pirmąjį ketvirtį paskelbti viešuosius pirkimus rangos darbams.
L. Bareikienės teigimu, po atnaujinimo tikimasi pasiekti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę, o energijos suvartojimą sumažinti mažiausiai 30 proc. Tai ne tik leis sumažinti pastato išlaikymo išlaidas, bet ir prisidės prie aplinkos tausojimo.
„Pastatas turi būti ne tik gražus ir sutvarkytas, bet ir šiltas, taupus, su mažesnėmis anglies dioksido emisijomis“, – pabrėžia L. Bareikienė.
Ir šilčiau, ir gražiau
Savivaldybės projektų vadovas Kęstutis Tamošiūnas pasakoja, kad Kultūros centro pastate daugiausia dėmesio bus skiriama energijos taupymui.
Šiuo metu pastato energinio naudingumo klasė siekia vos F.
„Visiškai atnaujinsime fasadą ir jį apšiltinsime. Pastato architektūrinės formos nesikeis – bus koreguojamas tik medžiagiškumas ir spalviniai sprendiniai“, – paaiškino K. Tamošiūnas.
Planuojama apšiltinti pastatą, pakeisti langus ir duris, modernizuoti vidaus inžinerinės sistemas, ant stogo įrengti saulės elektrinę.
Pasak K. Tamošiūno, šilumos punktas jau atnaujintas, tačiau planuojama sutvarkyti visas vandentiekio magistrales likusiose pastato dalyse. Taip pat bus atnaujintas vienas iš Kultūros centro pastatų – gaisrų gesinimo stotis. Jos būklė šiuo metu vertinama tik kaip patenkinama, nes rūpesčių kelia kiauras stogas.
Atnaujinus pastatą numatomas ir akcentinis jo apšvietimas bei naujo dizaino iškaba.
Pastatas bus pritaikytas žmonėms su negalia.
Tvarkyti numatyta ir terasą.
Restauruos vitražus
Vienas svarbiausių atnaujinimo darbų – Kultūros centro fasadą puošiančių žinomos Lietuvos vitražininkės Gintautės Laimutės Baginskienės kurtų vitražų restauravimas.
Pasak K. Tamošiūno, per daugelį metų jie jau pažeisti ir reikalauja specialistų dėmesio.
Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad apžiūrint vitražus nustatyta, jog jų ąžuoliniai rėmai dar geros būklės, tačiau yra stiklo elementų deformacijų. Kai kurios stiklo detalės ties švino jungtimis jau išlinkusios, vietomis išdužęs stiklas.
Vitražai bus rekonstruojami išsaugant jų autentiškumą.
O siekiant išsaugoti vitražų meninę vertę ir užtikrinti pastatui keliamus reikalavimus, numatoma įrengti dvigubą atitvaros sistemą. Kitaip tariant, vitražai būtų montuojami vidinėje pastato pusėje, o išorėje atsirastų naujos vitrinos su stiklo paketais. Tokiu būdu vitražas būtų ne tik matomas, bet ir apsaugotas nuo atmosferos poveikio.
Tik pusiau sutvarkyti
Panevėžio kultūros centre ir šiuo metu vyksta darbai – tvarkoma didžioji žiūrovų salė. Jos remontas artėja prie pabaigos.
Po jo lankytojus pasitiks ne tik atnaujinta salė. Remontuojamos ir repeticijų, renginių dalyvių grimo bei persirengimo, buitinės ir kitos patalpos, techninio aptarnavimo erdvės, koridoriai. Taip pat bus įrengta profesionali įgarsinimo bei apšvietimo įranga. Šiam projektui iš viso skirta apie 3,6 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.
Vis dėlto net ir baigus šį remontą, nemenka dalis didžiulio pastato patalpų liks neatnaujintos.
„Gal 60–70 procentų patalpų liks tokios pat, kokios yra dabar. Tiesa, bus pakeisti langai ir apšvietimas, tačiau durys, sienos, grindys, apdaila išliks tos pačios“, – teigia K. Tamošiūnas.
Pasak L. Bareikienės, kitoms Kultūros centro patalpoms atnaujinti irgi bus ieškoma galimybių gauti finansavimą.
„Ekrano“ palikimas
Panevėžio kultūros centras, ilgą laiką vadintas „Ekrano“ kultūros rūmais, duris atvėrė 1987 metais, nors jo projektas buvo parengtas dar dešimtmečiu anksčiau.
Sklypas – 2,88 ha teritorija – naujiems rūmams buvo paskirtas 1972 metais.
Iki tol čia stovėję gyvenamieji namai buvo nugriauti.
Panevėžio kultūros rūmų projektą sukūrė architektas Henrikas Balčiūnas.
Vis dėlto pastato statyba nebuvo lengva. Miestui trūkstant lėšų, nuspręsta rūmų statybą perduoti kineskopų gigantei – „Ekrano“ gamyklai. Planuota, kad naujuoju kultūros pastatu galės naudotis ne tik gamyklos, bet ir kitų miesto įmonių bei organizacijų meno kolektyvai. Jame taip pat buvo numatytos patalpos miesto civilinės metrikacijos biurui.
Tačiau pradėtos statybos netrukus sustojo ir buvo užkonservuotos.
Vėliau „Ekranas“ darbus atnaujino, o rūmai baigti statyti 1986 metais.
Oficialus jų atidarymas įvyko 1987 metų balandžio 28 dieną.
1996-aisiais didelių skolų Panevėžio biudžetui turėjusi „Ekrano“ gamykla sovietmečiu pastatytus kultūros rūmus perdavė Savivaldybei.
Statant rūmus daug dėmesio skirta statybinių medžiagų ir darbų kokybei. Fasadui ir interjerui panaudotas estiškas dolomitas, įrengti Estijoje pagaminti šviestuvai, laiptams panaudotas granitas iš Ukrainos.
Pastate sumontuotos moderniausios to meto technologijos – šviesos valdymo ir garso įranga. Didžiosios salės kėdės buvo atgabentos iš Vengrijos, o veidrodinio stiklo vitrinos, durys ir langai – iš tuometės Vokietijos Demokratinės Respublikos.
