Kai kuriose Lietuvos kapinėse ant apleistų kapaviečių statomos įspėjamosios lentelės, primenančios, kad jos gali atitekti svetimiems, bet Panevėžio rajone tokių ženklų neprireikė.
Nors įstatymai leidžia ilgus metus neprižiūrimas kapavietes perduoti kitiems, Panevėžio rajone galimybe laidoti svetimame kape niekas nesidomi.
Greitai persigalvojo
Panevėžio rajono kapinėse ant apleistų kapaviečių nesmeigiamos vadinamosios gėdos lentelės. Tokių neprisireikė, nes nėra pageidaujančiųjų savo artimuosius laidoti ar patiems po mirties būti palaidotiems svetimose kapavietėse.
„Per ilgus darbo kapinių prižiūrėtoju metus buvau sulaukęs vienintelio prašymo žmogaus, kuris ketino prižiūrėti netvarkomą kapą, o po mirties jame pats atgulti. Bet gana greitai ir tas apsigalvojo, nebenorėjo gultis ten, kur nežinia kas buvo palaidotas“, – sako Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos kapinių prižiūrėtojas Virginijus Grakauskas.
Kapinės be gėdos lentelių
Jau dešimtmetis, kai Aplinkos ministerija suteikė teisę savivaldybėms viešinti netvarkomas jų teritorijose esančias kapavietes.
Pagal šią tvarką, jei ir paviešinus apleista kapavietė nebus sutvarkyta, ją prižiūrėti, paskui ten pat ir laidoti bus suteikta teisė kitiems.
Ne tik Panevėžio, bet ir daugelyje kitų savivaldybių kapinėse ant neprižiūrimų amžino poilsio vietų dygsta lenteles – savotiški įspėjimai, jog neprižiūrima kapvietė gali būti perleista svetimiems, praėjus bent 25 metams po paskutinio palaidojimo.
Visgi Panevėžio rajone esančiose kapinėse tokių lentelių nematyti.
„Seniūnijos kapinėse yra vietos naujiems kapams, tad kam laidoti žmogų, kur jau kažkas svetimas palaidotas?“
V. Grakauskas
Pareigą prisimena ir po dešimtmečio
„Mes irgi svarstėme lentelių kapinėse klausimą, tačiau sprendimo nepriėmėme. Visų pirma, žemės laidoti rajono kapinėse pakanka, kita vertus, ir patys gyventojai neišsako noro po mirties būti palaidoti ar savo artimuosius laidoti svetimiems priklausiusioje neprižiūrimoje kapavietėje“, – teigė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.
Jis prisiminė bene vienintelį atvejį, kai jam dirbant Smilgių seniūnu šio miestelio kapinėse apleista kapavietė atiduota tvarkyti žmonėms, kurių artimieji buvo palaidoti šalia.
„Žinome ir tokių atvejų, kai dešimtmetį ar dar ilgiau neprižiūrėję artimųjų kapų, žmonės imasi juos tvarkyti“, – sako administracijos vadovas.
Anot jo, rajone ant užmirštų apleistų kapų nors ir neauga gėlės, bet neveša ir piktžolės – jas nušienauja kapinių prižiūrėtojai.
Piktžolėms vešėti neleidžia
Naujamiesčio seniūnijos kapinių prižiūrėtojas Virginijus Grakauskas sako pastebintis, kad ne vieną kapą, apleistą velionio artimųjų, aptvarko svetimi, lankantys kitas kapavietes.
„Pamatau, kad ant tokios kapavietės padėta dirbtinių gėlių ar uždegta žvakė. Ir kas pasakys, kad kapavietė neprižiūrima?“ – dėmesį atkreipė pašnekovas.
Grakauskas prižiūri ketverias veikiančias kapines: Naujamiesčio, Mazgaigalio, Vadaktėlių bei netoli Naujamiesčio esančias karaimų kapinaites.
Sykį visas jas apėjęs suskaičiavo apie pusšimtį netvarkomų kapaviečių.
Žolė iki pečių, patikino V. Grakauskas, ant tokių nesuveši – pats ją nupjauna.
O lentelių, pasak kapinių prižiūrėtojo, su įrašais statyti nėra prasmės.
„Seniūnijos kapinėse yra vietos naujiems kapams, tad kam laidoti žmogų, kur jau kažkas svetimas palaidotas?“ – klausia V. Grakauskas.
Kapinėms prižiūrėti – tik žoliapjovė
Genovaitė Gužauskienė, besirūpinanti Panevėžio seniūnijos kapinėmis, teigė nė karto negirdėjusi, kad kas būtų prašęs leisti tvarkyti neprižiūrimą kapavietę, kad vėliau joje pats galėtų atgulti amžino poilsio ar palaidoti artimuosius.
„O ir pačių neprižiūrėtų kapaviečių Panevėžio seniūnijos kapinėse nėra daug, nemanyčiau, kad ant ant jų reikėtų smeigti lenteles. Paviešėčių kapinėse gal kokios trys kapavietės neprižiūrimos, Spirakių kapinaitėse – keturios, o kad būtų apleistų kapaviečių Lepšių, Šilagalio ir Berčiūnų kapinaitėse, negaliu pasakyti“, – kalbėjo G. Gužauskienė.
Be veikiančių Panevėžio seniūnijoje, ypač daug neveikiančių nedidelių kapinaičių.
Molainių, Daukniūnų, Smiltynės, Klevečkynės, Ažagų, Stačiūnų, Pazukų – jas išvardija G. Gužauskienė
„Kapinėms prižiūrėti gaunu žoliapjovę ir degalų. Automobilio apvažiuoti kapines man neskiria. Todėl namiškiai užsimena, kad mano darbas šeimai pernelyg daug kainuoja“, – pasiguodė po visą seniūniją išsibarsčiusių kapinaičių prižiūrėtoja.
Apleistų daugėja
Vadoklių seniūnijos kapinių prižiūrėtojas Rimantas Zakarka neslėpė jaučiantis gėlą matydamas, kaip sparčiai daugėja netvarkomų amžino poilsio vietų.
„Daugėja ir apleistų, ir, sakyčiau, pusiau apleistų kapaviečių, kurios aplankomos tik kartą per metus. Apie tokius lankytojus sakau, kad atvažiuoja kaip svečiai, ne kaip kapaviečių šeimininkai“, – pakomentavo R. Zakarka.
Jis prižiūri trylika kapinių, iš jų veikiančios trejos – Vadokliuose, Jotainiuose ir Alančiuose. Visose žemės laidojimams pakanka, tad, pasak R. Zakarkos, kam laidoti ant svetimų kaulų, jei mirusįjį galima užkasti neliestoje žemėje.
