Ką sapnuosime šiąnakt?

Kodėl vieną naktį sapnuojame įtemptą nuotykių filmą primenantį siužetą, o kitą prisimename tik padrikus vaizdus?

Naujas Italijos mokslininkų tyrimas rodo, kad sapnų turinys nėra visiškai atsitiktinis.

Jam įtakos gali turėti mūsų dienos patirtys, polinkis nuklysti į mintis, požiūris į sapnus, atminties ypatybės ir tam tikri miego požymiai.

Vis dėlto mokslininkai kol kas negali tiksliai pasakyti, ką konkretus žmogus sapnuos ateinančią naktį.

Galima numatyti nebent bendras tendencijas – pavyzdžiui, ar sapnas bus vaizdingesnis, keistesnis, emocingesnis arba jame dažniau keisis veiksmo vieta.

Dirbtinis intelektas sapnų nepranašavo

2026 metais žurnale „Communications Psychology“ paskelbtame tyrime dalyvavo 207 suaugusieji iš Italijos. Per dvi savaites jie kiekvieną rytą įrašydavo tai, ką prisiminė sapnavę, o atsitiktiniu dienos metu apibūdindavo ką tik galvoje sukusias mintis. Iš viso surinkti 1 687 sapnų ir 1 679 būdravimo patirčių aprašymai.

Dar 80 žmonių pateikė 351 sapno aprašymą per pirmąjį griežtą COVID-19 karantiną Italijoje.

Taigi mokslininkai galėjo palyginti ne tik sapnus ir dienos mintis, bet ir įvertinti, kaip sapnų turinys siejosi su didelio masto stresą sukėlusiu įvykiu.

Trijų didžiųjų kalbos modelių sistemos tekstus vertino pagal 16 požymių – vaizdingumą, emocinį intensyvumą, keistumą, socialines sąveikas, judėjimą, erdvę, laiko suvokimą, veikėjo kontrolę ir kitus bruožus. Dirbtinis intelektas čia buvo naudojamas jau užrašytiems pasakojimams klasifikuoti, o ne būsimiems sapnams pranašauti. Jo vertinimai buvo papildomai lyginami su žmonių ekspertų ir pačių sapnuotojų vertinimais.

Sapnai primena įtraukiantį, bet nelogišką filmą

Lygindami sapnų ir dienos minčių aprašymus tyrėjai nustatė aiškių skirtumų. Būdraudami žmonės dažniau aprašė samprotavimą, laiką, kūno poreikius ir savo veiksmų kontrolę. Sapnuose vyravo vaizdiniai, aplinkos detalės, skirtingos vietos ir kiti veikėjai.

Sapnai taip pat buvo gerokai keistesni, juose dažniau pasitaikė staigių siužeto ar aplinkos pokyčių. Žmonės sapnuose dažniau jautėsi tarsi įvykių stebėtojai, o ne visiškai padėtį kontroliuojantys veikėjai.

Tyrimo dalyvių sapnų aprašymuose buvo daugiau socialinių situacijų, stipresnių emocijų ir neigiamo emocinio atspalvio nei dieną užrašytose mintyse. Tačiau tai nereiškia, kad visi žmonių sapnai visada yra neigiami. Rezultatai rodo tik vidutinį skirtumą tarp šiame tyrime surinktų pasakojimų.

Sapnų keistumas siejosi su polinkiu nuklysti į mintis

Viena ryškiausių sąsajų nustatyta tarp sapnų ir vadinamojo minčių klajojimo. Žmonės, kurių dėmesys dieną dažniau savaime nukrypdavo nuo atliekamos veiklos, pasakodavo apie keistesnius sapnus ir dažnesnius veiksmo vietos pokyčius.

Tai dera su prielaida, kad sapnavimas gali būti itin sustiprinta spontaniško minčių srauto forma. Vis dėlto tyrimas neįrodo, kad svajojimas dieną tiesiogiai sukelia keistus sapnus – nustatyta statistinė sąsaja, o jos biologinis mechanizmas dar nėra aiškus.

Žmonės, kurie sapnus laikė svarbiais ir jais labiau domėjosi, pateikdavo vaizdingesnius, emocingesnius ir detalesnius sapnų aprašymus. Tačiau galimi bent du paaiškinimai. Galbūt jie iš tiesų patiria ryškesnius sapnus, o gal tiesiog labiau kreipia į juos dėmesį, geriau prisimena ir išsamiau aprašo.

Geresnė erdvinė bei vaizdinė atmintis buvo susijusi su dažnesniais konkrečių daiktų paminėjimais sapnuose. Prastesnis subjektyvus miego vertinimas siejosi su kai kuriais sapnų keistumo požymiais, o ilgesnis lengvesnio miego laikotarpis – su dažnesne veiksmo vietų kaita. Vis dėlto apskritai miego trukmės ir struktūros ryšys su sapnų turiniu buvo gana silpnas.

Svarbu ir tai, kad miego fazės nebuvo tiesiog tiksliai „nuskaitytos iš apyrankių“, kaip galima suprasti iš pirminio straipsnio. Tyrėjai naudojo aktigrafus, fiksuojančius judėjimą ir miego bei būdravimo ritmą, o gautus rodiklius aiškino remdamiesi mažesnės dalyvių grupės elektroencefalografijos duomenimis.

Karantino patirtys persikėlė į sapnus

Per griežtą COVID-19 karantiną surinktuose sapnų aprašymuose dažniau pasitaikė ribojimų, kliūčių, darbo, kūno, laiko ir stiprių emocijų motyvų. Juose taip pat buvo daugiau socialinių sąveikų, fantastinių elementų ir dramatiškų situacijų.

Didesnis bendravimo kiekis sapnuose gali atrodyti kaip realaus socialinio kontakto trūkumo kompensavimas, tačiau pats tyrimas tokio mechanizmo neįrodė. Mokslininkai nustatė turinio pokyčius, bet negalėjo pasakyti, kodėl tiksliai jie atsirado.

Analizuojant 2020–2024 metais rinktus duomenis pastebėta, kad laikui bėgant su pandemija siejami sapnų požymiai silpnėjo, o emocinis tonas tapo pozityvesnis. Vis dėlto būtų netikslu tai vadinti įrodytu „gydomuoju laiko poveikiu“. Tai buvo stebėjimo tyrimas, todėl jis atskleidė sutapusias tendencijas, bet ne priežasties ir pasekmės ryšį.

Ar sapnai padeda apdoroti prisiminimus?

Viena svarbiausių sapnų tyrimų krypčių remiasi tęstinumo hipoteze. Pagal ją sapnai vienaip ar kitaip tęsia mūsų kasdienį gyvenimą: juose pasirodo patirti įvykiai, rūpesčiai, pažįstami žmonės, vietos ir emocijos. Jie paprastai nėra tikslios dienos kopijos – smegenys atskirus prisiminimų fragmentus sujungia į naujas, kartais labai keistas kombinacijas.

Eksperimentiniai tyrimai patvirtina, kad prieš miegą gauta informacija gali persikelti į sapnus. 2025 metais atlikto tyrimo dalyviai prieš užmigdami klausėsi skirtingų garsinių knygų. Vėliau nepriklausomi vertintojai iš sapnų aprašymų dažniau nei atsitiktinai atpažindavo, kurios knygos žmogus klausėsi, o REM miego metu buvo aptikta su girdėta medžiaga susijusio nervinio aktyvumo požymių.

Ankstesniame eksperimente žmonės mokėsi orientuotis virtualiame labirinte. Tie, kurių sapnuose pasirodė su užduotimi susijusių motyvų, po miego užduotį atliko geriau. Vėlesnis visos nakties tyrimas šią sąsają pakartojo, nors kai kurie kiti panašūs bandymai tokių rezultatų negavo. Todėl manoma, kad sapnai gali atspindėti vykstantį atminties pertvarkymą, tačiau nėra įrodyta, kad pats sapno išgyvenimas gerina atmintį.

Emocijų reguliavimas – perspektyvi, bet dar neįrodyta teorija

Taip pat keliama hipotezė, kad sapnai padeda apdoroti emocines patirtis. 2024 metais atliktame tyrime sapnus prisiminę žmonės po nakties rodė kitokius emocinės atminties ir reakcijų į vaizdus pokyčius nei sapnų neprisiminę dalyviai. Pozityvesnis sapnų turinys siejosi su didesniu emocinės reakcijos sumažėjimu kitą dieną.

Tačiau šių rezultatų negalima laikyti galutiniu įrodymu, kad sapnavimas yra savotiška naktinė psichoterapija. Žmogus gali sapnuoti ir ryte sapno neprisiminti, todėl „sapnų neprisiminę“ dalyviai nebūtinai visai nesapnavo. Be to, įvairių tyrimų rezultatai dėl REM miego ir emocijų reguliavimo nėra vienodi. Patys mokslininkai pripažįsta, kad sapnų funkcija vis dar nėra iki galo suprasta.

Ar galima numatyti šios nakties sapną?

Žinant žmogaus polinkius, dienos patirtis ir emocinę būseną, galima apytikriai įvertinti, kokių bendrų savybių gali turėti jo sapnai. Stresą patiriantis žmogus gali dažniau sapnuoti įtemptas situacijas, o daug spontaniškai fantazuojantis – greitai besikeičiančius ir neįprastus siužetus.

Tačiau mokslas dar negali patikimai pasakyti, kad žmogus šiąnakt sapnuos, pavyzdžiui, traukinį, vaikystės namus ar pokalbį su konkrečiu asmeniu. Naujojo tyrimo modeliai aiškino statistinius jau užrašytų sapnų bruožus – jie nebuvo išbandyti kaip tikslių būsimų siužetų prognozavimo sistema.

Be to, mokslininkai analizavo ne pačius sapnus, o žmonių prisiminimus apie juos. Sapnas iki jo užrašymo gali būti pamirštas, sutrumpintas arba nesąmoningai paverstas nuoseklesniu pasakojimu. Tyrimo autoriai taip pat pabrėžė, kad nustatytos sąsajos neleidžia daryti priežastinių išvadų.

Taigi sapnai nėra vien beprasmis atsitiktinių vaizdų triukšmas, tačiau jie nėra ir lengvai iššifruojamas kodas. Juose susipina nesenos patirtys, seni prisiminimai, emocijos, individualūs mąstymo įpročiai ir miego metu vykstantys smegenų procesai. Mokslas jau geba atpažinti dalį šių dėsningumų, tačiau tikslus kiekvienos nakties scenarijus tebėra nenuspėjamas.